Kazino karalius / Noisetrade
Lošėjo argumentas, dar žinomas Monte Karlo klaidos pavadinimu – tai įsitikinimas, kad jei kažkas tam tikrą laiko tarpą vyksta dažniau nei įprasta, tuomet ateityje šis įvykis kartosis rečiau. Galimas ir atvirkštinis įsitikinimo variantas. Kitaip tariant, tai manymas, kad atsitiktinis procesas taps mažiau atsitiktinis ir labiau nuspėjamas, jei jis tam tikru periodu kartojasi.
Įspūdingiausias pavyzdys užfiksuotas Monte Karlo (Monako kunigaikštystė) kazino 1913 m. rugpjūčio 18 d. Kamuoliukas juodame laukelyje sustojo dvidešimt šešis kartus iš eilės. Statistiškai tai mažai tikėtinas atvejis, todėl kazino lošėjai po kiekvieno kamuoliuko sustojimo juodame laukelyje kitąsyk statydavo ant raudono, taip pralošdami didžiules sumas.
Elgsenos psichologai tyrinėja įvairius lošėjų argumentų variantus, siekiant giliau suvokti lošimų priklausomybę. Vieną naujausių tyrimų atliko Londono universiteto psichologijos profesorius Naidželas Harvis (Nigel Harvey). Tyrinėdamas interneto lošėjų elgesio ypatumus, jis rado įdomią lošėjo argumento variaciją, kurią pavadino karštų derinių argumentu (angl. Hot-hand fallacy).
Šis argumentas kyla tokiu atveju, kai tikima, jog besitęsianti laimėjimų virtinė tęsis ir toliau. Jis paremtas idėja, kad eilė laimėjimų padidina tikimybę laimėti ir kitame lošime.
Matematikos mokslas, logika ir sveikas protas garsiai prieštarauja tokiam įsitikinimui. Visi sėkmės žaidimų rezultatai yra vienas nuo kito nepriklausomi. Ruletės kamuoliukas, viename sukime sustojęs ant raudono laukelio, nedaro jokios įtakos kitai sukimo baigčiai. Poetiškai tariant, kiekvieną sykį pradedant naują žaidimą, Visata užmiršta visus buvusius ligtolinius rezultatus.
Lošėjo argumentas / Shutterstock
Norėdamas iliustruoti sveiko proto pergalę prieš prietaringąjį lošėjo argumentą, N. Harvis, padedamas savo studentų, išanalizavo internetinių sporto lažybų svetainės duomenų bazę, kurioje registruota šimtai tūkstančių lažybų futbole, arklių, šunų lenktynėse, krepšinyje, tenise ir kt. Čia tyrinėtojai rado kažką panašaus į karštų derinių argumento patvirtinimą. Besilažinantieji ir išlošiantys po kelis kartus iš eilės turėjo didesnę tikimybę išlošti ir kitose lažybose. Tačiau čia pat N. Harvis atkreipė dėmesį, jog sporto lažybose dažniausiai yra statoma už favoritus, tad išloštų lažybų skaičius yra tiesiogiai susijęs su komandos, sportininko, lenktyninio žirgo ar šuns, už kuriuos statoma, „profesionalumu“.
KOMENTARAI