Lošimo automatų žetonai: nuo cento iki kortelės

Kazino žetonai / Klick

Kazino žetonai / Klick

Kazino  lošimo automatai – tai ne bankomatai, jie nepraris bet kokios kupiūros ar monetos, kad būtų galima pradėti jais žaisti. Esama dviejų tipų lošimo automatų. Vieni jų priima žetonus – piniginio vieneto ekvivalentus, kuriuos išsikeisti galima lošimo įstaigoje. Kasoje pateikus įprastus pinigus, jie iškeičiami į žetonus.

Šios specialiosios monetos gaminamos iš metalo – dažniausiai iš vario. Ant jų kaldinamas firminis kazino prekės ženklas. Kaip ir bet koks kitas piniginis atitikmuo, lošimo monetos turi savas apsaugos priemones, nustatytus dydžius, masę. Kraštai gali būti lygūs arba gruoblėti.

Žetonai-centai / Gambler-sapiens

Žetonai-centai / Gambler-sapiens

Vidutinis žetono skersmuo – 26 milimetrai, tačiau, priklausomai nuo naudojamo lošimo automato, skersmuo gali būti tiek mažesnis, tiek didesnis. Taip pat gali skirtis ir nominali vertė. XX a. pradžioje, tik įsibėgėjant lošimo automatų bumui, vietoje žetonų buvo naudojami rinkoje cirkuliuojantys pinigai. Mažiausia žetono vertė buvo vienas centas (angl. Penny). Įdomu tai, jog vienas automatas būdavo skirtas tik vieno nominalo monetoms. Pavyzdžiui į vieno cento lošimo automatą (angl. penny-slot) nebūdavo galima įmesti penkių centų. Iš penkių centų taip pat lošti būdavo galima tik to nominalo automatu (angl. nickel-slot). Ir tik apie 1940 metus, kai kazino steigimasis pasiekė savo piką, lošimų automatams imta naudoti specialiai kaldinamas monetas.

Šiuolaikiniai lošimo automatai dabar dažniausiai priima tik specialias tos lošimo įstaigos korteles. Jos išduodamos, pildomos ir išlošimai išgryninami kasoje. Ši praktika įsigali visame pasaulyje ir gana užtikrintai stumia žetoninius automatus iš apyvartos. Tačiau nors ir sumažėjęs, jų poreikis visiškai neišnyko, nes vis dar esama žmonių, tokius automatus laikančių patikimesniais ir artimesniais įpratimui.

Prisijungti su Facebook

TOLIAU SKAITYKITE

Azarto klubas

Markuso Imbsvailerio kriminaliniame romane „Azartiniai lošimai“ pasakojama apie Maksą Kolerį. Šis vardas skaitytojams nėra naujas – pagrindinio veikėjo, pavadinto Makso Kolerio vardu, nuotykiai aprašinėjami ir kitose šio autoriaus knygose. M. Imbsvailerio knyga „Azartiniai lošimai“ yra šešta knyga iš gausios serijos, kurią iš viso sudaro aštuonios knygos: „Kalno kapinaitės“, „Galutinis aktas“, „Senojo miestelio šventė“, „Buteno grožis“, „Paskutinė akimirka“, „Azartiniai lošimai“, „Svajonių miestas“, „Atsisveikinimo turas“. Knygoje „Azartiniai lošimai“ privataus tyrėjo Kolerio užduotimi tampa sėkminga maratonininkė Katinka, kuri olimpinėse žaidynėse teikia daugiausiai vilčių. Ji sėkmingai būtų ir sportavusi, pasiekusi aukščiausią savo karjeros viršūnę olimpiadoje, jeigu ne vieną dieną sulauktas grasinimas, jog verčiau olimpiadoje…

|Komentuoti...
Azarto klubas

Azartinių žaidimų plėtra jau nesustabdoma tapo 17 amžiuje, kuomet atsirado pirmosios valstybinės loterijos. Nepaisant šio proveržio, ir tuomet jau buvo daug draudimų ir kliūčių. Valstybės valdžios atstovai jau tuomet turėjo pripažinti, kad visiškai uždrausti azartinius žaidimus nelabai įmanoma. Esama daug teorijų, iš kur atsirado klasikinė ruletė. Vieni sako, jog ją išrado romėnai, nusižiūrėję vežimo ratą, o kitų tikinimu, pirmoji ruletė ir panašūs į ją žaidimai atsirado Kinijos vienuolynuose. Dėl šiuolaikinės ruletės išradėjo klausimų nekyla – ją sukūrė prancūzų matematikas Blezas Paskalis (žinomas dėl Paskalio trikampio). Jo tyrimų objektas buvo ruletės ratas. Filosofijos istorijoje Paskalis žinomas dar ir dėl to, kad…

|
Komentuoti...
Azarto klubas

Knygų apie azartinius lošimus išleista daug ir įvairių visomis kalbomis. Jose dalijami patarimai, kaip žaisti, kaip išlošti, o kitose rašoma apie azartinių lošimų istoriją. XVII amžiaus azartinių žaidimų vystymąsi aprašė ir austras Manfredas Zollinger savo knygoje „Azartinių žaidimų istorija – nuo XVII a. iki Antrojo pasaulinio karo“. Knygoje skaitytojui pateikiama informacijos apie tuo metu vyravusius azartinius žaidimus, teisinius sunkumus, kurie egzistavo anuomet. Azartiniai lošimai buvo uždrausti, bet nepaisant to, jie klestėte klestėjo ir būdavo žaidžiami netgi toje pačioje teismo salėje. Panaši situacija, pasak autoriaus, yra su dabartiniais internetiniais lošimais, kuomet jie Vokietijoje yra draudžiami, tačiau pasiūlymų gausa net akis bado….

|
Komentuoti...
Žali - mėgstamiausi stalai / Thrutcher
Azarto klubas

Yra keletas teorijų, aiškinančių, kodėl ši spalva populiari: nuo psichologinio poveikio iki atsitiktinumo. Net jei nežinia kodėl lošimo stalams pasirinkta žalai spalva, akivaizdu, kad tai veikia – daugelis kazino lankytojų teigia, kad mieliau rinktųsi lošti prie žalio stalo. Kazino nėra atsitiktinumų Nuo tos akimirkos kai įeinate į kazino, įeinate į pasaulį, kuriame kiekviena detalė, kiekviena smulkmena yra apgalvota. Viskas kas įmanoma tarnauja kazino misijai – uždirbti tiek, kiek tiktai įmanoma. Tai nereiškia, kad lošimo namai siekia manipuliuoti savo lankytojais. Tikslingiau būtų pasakyti, kad kazino išmano savo amatą ir stengiasi išpešti naudos iš kiekvienos smulkmenos. Prisiminkite kazino grindis, interjero dizainą, sklindančių…

|
Komentuoti...
Azarto klubas

Žlungant Vakarų Romos imperijai, visas Vakarų civilizacijos pasaulis paniro į chaosą. Azartiniai žaidimai – taip pat. Buvę itin populiarūs ir mėgstami, ilgam buvo nustumti į užmarštį, išskyrus Kinijoje, kurioje azartiniai žaidimai klestėjo. Tamsiaisiais viduramžiais buvo sunku: nebuvo vieningos valdžios ir apskritai jokios kontrolės. Turtingieji dar labiau lobo, o vargšai dar labiau skurdo. Azartiniai žaidimai buvo skirti aristokratams – logiška, nes jie vieninteliai turėjo pinigų lošimams. Bet į žaidimus, šiek tiek kitokius, pasinerdavo ir neturtingieji. Pats populiariausias žaidimas buvo kauliukais, nes lengva žaisti ir žaidimo priemones bet kur nusinešti. Tuo laikmečiu pradėtas žaisti žaidimas „Pavojus“ („Hazard“). Olimpinės žaidynės anuomet buvo pakeistos…

|Komentuoti...
Didžioji kinų siena / 2daytalk
Azarto klubas

Sakoma, kad su pinigais kartais nutinka kaip su neįdomia informacija – „pro vieną ausį įeina, pro kitą išeina.“ Tiksliau dažniausiai jie nei per ilgai užsilaiko kišenėse, nei įsigyjam kažką tokio, ką galėtume įvardinti kaip „yra į ką pažiūrėti“. Juolab jeigu pinigai yra ne sunkiai uždirbti, o, tarkim, laimėti loterijose. Visgi pasaulio istorijoje nemažai įsimintinų objektų ir įvykių išvydo dienos šviesą būtent dėl lėšų, kurios buvo surinktos tokiu būdu. Apžvelkime keletą įsimintiniausių atvejų. Didžioji kinų siena Šis vienintelis iš kosmoso matomas žmonijos statinys gal taip ir būtų subyrėjęs iki visiškai nežymios plytos, jeigu ne ankstyvoji Keno loterijos versija. Apie 200 m….

|Komentuoti...
Azarto klubas

Kaip žinia, mitas yra kolektyvinis liaudies fantazijos kūrinys, kuriame per konkrečius personažus ir sugyvintas būtybes apibendrintai atspindima tikrovė. Mitologija, pasirodo, turi sąsajų ir su azartiniais žaidimais, kuriuos globodavo antikiniai dievai ar net patys išbandydavo savo sėkmę. Actekų dievas Macuilxochitl’as, kitaip žinomas Xochipill’io vardu – azartinių žaidimų, švenčių, muzikos ir šokių dievas. Majai, iš istorinių šaltinių žinoma, žaisdavo žaidimą su kamuoliais ir lažindavosi, kuri komanda laimės. Pralaimėjusieji būdavo paaukojami dievams. Iš tikrųjų, kankinimai ir žmonių aukojimai buvo neatskiriama majų religinių ritualų dalis; buvo tikima, kad tokios aukos užtikrina derlingumą, vaisingumą, parodo paklusnumą dievams ir juos nuramina; jeigu neaukojama, dievai siunčia žmonėms…

|
Komentuoti...
Mejeris Lanskis su šeima / Nydailynews
Fortūnos ratas

Žymaus žydų gangsterio Mejerio Lanskio (Meyer Lansky) duktė Sandra ir anūkas Henris Rapoportas (Henry Rapoport) kreipėsi į JAV Federalinę užsienio pretenzijų komisiją su bendradarbiavimo prašymu. Šeima siekia susigrąžinti Lanskių nekilnojamąjį turtą Kuboje. Kaip rašo JAV dienraštis Daily Mail, Sandra Lanski taikosi į kazino-viešbučius Havana Riviera ir Marina Hemingway, kurie iki 1959 metų priklausė „mafijos buhalteriu“ vadintam M. Lanskiui. Kuomet Kuboje valdžią perėmė komunistai, visas amerikiečiams priklausantis turtas buvo nacionalizuotas. Šeštajame dešimtmetyje viešbučiuose gyvenimas virte virė. Čia apsistodavo pirmojo ryškumo žvaigždės. Koncertuodavo Frenkas Sinatra (Frank Sinatra), kuris, kaip manoma, buvo viešbučių bendrasavininkis. S. Lanski ir H. Rapoportas nekilnojamąjį turtą vertina 70…

|
Komentuoti...
Roma / Crystalinks
Azarto klubas

Užsukus į bet kurį šių dienų kazino, galima būtų pamanyti, kad viskas taip ir prasidėjo – nuo patalpų be laikrodžių, kuriose sklinda azartą skatinanti muzika, kur retai sutiksi blogos nuotaikos kamuojamus žmones ir kur imamasi kad ir mažiausių gudrybių, siekiant užtikrinti malonias pramogas. Interneto kavinių lankytojai tikriausiai irgi retai besusimąsto, kad dar visai neseniai kompiuterio gabaritai viršijo dabartinių kavinių plotą. Tačiau archeologinių tyrimų duomenys leidžia suprasti, kad senovės Romos gyventojai mėgo lošimus ne ką mažiau nei triukšmingas puotas ir kruvinas gladiatorių kovas.

|
Komentuoti...
"Casino Monte Carlo" / Ibellhop
Azarto klubas

Istorija pateikia nemažai pavyzdžių, kai valstybės iždo problemas buvo bandoma spręsti per azartinius žaidimus. Ko gero efektyviausiai savo bėdas sudorojo Monako kunigaikštystė XIX a. pabaigoje. Tuo metu čia tvyrojo tikras chaosas: mokesčių politika kėlė neslūgstančius maištus, du miestai – Mentonas ir Rokbriunas – atsiskyrė nuo kunigaikštystės, iždas nyko tiesiog akyse. Tokių negandų fone kunigaikštis Karolis III 1856 m. paskelbė valstybinį dekretą dėl Monako lošimo namų įsteigimo. Tačiau pirmiesiems kazino valdytojams nelabai sekėsi tvarkytis su naujuoju verslu. Įstaigos būdavo tuščios, krupjė iš neturėjimo ką veikti lošė tarpusavyje, o kazino veikiai bankrutuodavo. Tuomet Karolis III kreipėsi į turtingą Prancūzijos bankininką ir sėkmingą…

|Komentuoti...
Lošimai Prancūzijos dvaruose / Chesterbagatelle
Kazino akademija

Pirmieji rašytiniai šaltiniai lošimo namus Prancūzijoje mini dar XIII amžiuje. Tačiau nė vienoje kitoje valstybėje azartiniai žaidimai nebūdavo taip dažnai uždrausti kaip čia. Tai nebuvo daroma dėl tautos moralinio tvirtumo. Ten, kur vykdavo lošimai, neišvengiamai savo terpę rasdavo ir įvairaus plauko sukčiai bei vertelgos. Kauliukų padirbinėtojai, kortų sukeitinėtojai ir įvairiausių triukų meistrai tiesiog klestėdavo lošėjų lankomose erdvėse.

|Komentuoti...
Ruletės būgnas / Turbosquid
Kazino akademija

Tai itin didelio tikslumo mechanizmas, sudarytas iš nejudančio korpuso ir besisukančio skyriklio. Pastarasis, priklausomai nuo ruletės tipo, suskirstytas į 37 (europietiška ruletė) arba 38 (amerikietiška ruletė) sektorius. Sektoriai sužymėti skaičiais nuo 0 iki 36 (amerikietiška ruletė turi papildomą 00 sektorių). Ruletės sektoriai dar vadinami duobutėmis. Šios viena nuo kitos atskiriamos mažomis pertvaromis, kurių aukštis kiekviename ruletės modelyje gali skirtis, o kai kuriuose modeliuose naudojamos reguliuojamo aukščio pertvaros.

|
Komentuoti...
Kampainis / Staffroom
Kazino akademija

Šis įtaisas, dar vadinamas kampainiu, stovi ant kiekvieno kortų stalo ir yra naudojamas laikinam iškritusių iš žaidimo kortų laikymui. Jis sudarytas iš dviejų statmenai sustatytų plokštumų. Kampainis būna kiek aukštesnis negu į jį telpančių kaladžių aukštis. Pavyzdžiui, žaidimas Blackjack žaidžiamas šešiomis kortų kaladėmis, tad ir kampainis turi talpinti šešias kalades. Pokerio kampainis – žemesnis, kadangi talpinti teturi vieną kortų kaladę.

|
Komentuoti...
Laimėjimų žymeklis / Casinoequipement
Kazino akademija

Specialus žymeklis, naudojamas atpažinti laimintį numerį ant ruletės stalo, dar žinomas lėlytės (angl. Dolly) pavadinimu. Pavadinimas susijęs su pirmųjų tokių žymeklių panašumu į lėlės figūrą. Tik kur kas vėliau jie pradėti vadinti pagal savo atliekamą paskirtį, t. y., ruletės laimėjimo žymekliais. Vis dėlto angliškai ir rusiškai (!) kalbančių šalių lošimo namuose tebėra gajus senasis pavadinimas – dolly.

|Komentuoti...
Kauliukų žaidimo lazda / Gambler-sapiens
Kazino akademija

Visiems azartiniams stalo žaidimams būdinga savito inventoriaus įvairovė. Ne išimtis ir kauliukų žaidimas. Dėl šiam žaidimui būdingų ypatumų jame naudojamas paprastas įtaisas – lazda. Glotnus, gale šiek tiek išlenktas medinis strypas, kuriuo krupjė naudojasi atlikdamas savo darbą prie stalo, visuomet pritraukia lankytojų dėmesį. Lazda – tai pagrindinis kauliukų krupjė darbo įrankis. Kaip tik dėl lazdos šis kazino darbuotojas dar kartais vadinamas lazdininku (angl. stickman). Krupjė pareigos – stebėti žaidimo eigą, paduoti žaidėjams kauliukus, priimti ant tablo daromus statymus, skelbti metimo pradžią ir išridentų kauliukų rezultatą. Bent keliose iš šių užduočių be kauliukų lazdos neapsieinama.

|Komentuoti...
Tribūgnis lošimų automatas / Casinojournal
Kazino akademija

Lošimo automatas (angl. slot machine) – elektroninis arba mechaninis prietaisas, sukurtas ir pagamintas lošimo tikslais, kai atsitiktinai laimimi arba pralaimimi pinigai. Lošimo automatai literatūroje dar vadinami „vienarankiais banditais“ dėl to, kad gali palikti lošėją be pinigų, o anksčiau buvo valdomi prie automato pritvirtinta svirtimi. Klasikiniai trijų būgnų automatai ilgą laiką, iki pat 1960 metų, dominavo lošimo namuose. Modernėjant technologijoms, šie įrenginiai keitėsi, taip pat nemažėjo ir jų populiarumas.

|
Komentuoti...
"Lanvin" kortos / Gambler-sapiens
Azarto klubas

Nuo XX a. vidurio mados pasaulyje kilo tendencija kartu su naujom rūbų, aksesuarų ar kvepalų kolekcijomis išleisti ir specialias žaidimų kortas. Tai buvo tarsi pagalbinė reklaminė priemonė ir tokia kūryba nevengė užsiimti žymiausi mados pasaulio vardai. Kiekviena kortų kaladė turėjo savo unikalų dizainą, sukurtą ryškiausių to meto menininkų. Iki pat šių dienų firminių kortų išleidimas lydi naująsias rūbų, aksesuarų ar kvepalų kolekcijas.

|
Komentuoti...