Azartiniai žaidimai Prancūzijoje – karališkų įgeidžių šešėlyje

Pirmieji rašytiniai šaltiniai lošimo namus Prancūzijoje mini dar XIII amžiuje. Tačiau nė vienoje kitoje valstybėje azartiniai žaidimai nebūdavo taip dažnai uždrausti kaip čia. Tai nebuvo daroma dėl tautos moralinio tvirtumo. Ten, kur vykdavo lošimai, neišvengiamai savo terpę rasdavo ir įvairaus plauko sukčiai bei vertelgos. Kauliukų padirbinėtojai, kortų sukeitinėtojai ir įvairiausių triukų meistrai tiesiog klestėdavo lošėjų lankomose erdvėse.

Kita vertus, visi šie draudimai neatlaikydavo išbandymo laiku. Karalystės iždininkai tuojau prisimindavo apie negaunamas pajamas, ir lošimų verslas vėl atgimdavo. O jo centru tapdavo karališki rūmai. Čia vykstantys žaidimų maratonai kartais atnešdavo pusę visų metinių karališkojo iždo įplaukų.

XIX amžiaus Prancūzijos kortų salonas / Art-of-gambling

XIX amžiaus Prancūzijos kortų salonas / Art-of-gambling

Kalbant apie XVII – XIX a. Prancūzijos įstatymus, tenka pripažinti, kad jie buvo ne itin nuoseklūs. Pavyzdžiui, karalius Liudvikas XV labai mėgo kortų žaidimus, o ruletė jam neimponavo. Tad, atitinkamai, ruletei galiojo griežti draudimai, o kortų salonai veikdavo kone kiekvienuose turtinguose namuose. Liudvikas XVI, priešingai, labiau mėgo šanso žaidimus, tad, jam valdant, rūmuose sukosi ruletės ir buvo mėtomi kauliukai. Kortuotojams leidžiami patys nepalankiausi įstatymai: kortomis pralošti pinigai nepripažįstami skolomis, o tėvai turėdavo teisę susigrąžinti pinigus, kuriuos kortomis pralošė jų vaikai. Toks įstatymų chaosas atvedė prie visiško karališkojo iždo bankroto ir tapo dar viena 1789 m. revoliucijos prielaida.

Situacija gerokai pakito, kai prie valstybės vairo stojo Napoleonas Bonapartas. Jis atšaukė azartinių žaidimų draudimą, tačiau įvedė griežtai reguliuojamą licencijų sistemą. Dėl jo pastangų Paryžiuje liko devynios lošimo įstaigos, kurių veikla buvo akylai kontroliuojama. Deja, Napoleono laikotarpis ir tebuvo vienintelis kiek nuoseklesnis ir ramesnis azartinių žaidimų verslui.

Iki XX a. devintojo dešimtmečio lošimai Prancūzijoje buvo uždrausti 22 kartus, o juos reglamentuojantys įstatymai keisdavosi kas 5 – 7 metus.

1986 metais azartinių žaidimų verslo atstovai ir darbuotojų profsąjungos surengė eilę manifestacijų ir demonstracijų. Jos buvo nukreiptos prieš tuometinio prezidento Fransua Miterano ir jo socialistų partijos vykdomą lošimo politiką. Į valdžią atėjus Žakui Širakui, naujojoje programoje palankią terpę surado ir azartinių žaidimų industrija.

Šiuo metu Prancūzijoje veikia daugiau nei 200 kazino. Juose lankytis negali nepilnamečiai, Prancūzijos karinių struktūrų darbuotojai, valstybės tarnautojai, lošimo įstaigų personalas, taip pat asmenys, įtraukti į prancūzišką „juodojo sąrašo“ variantą – nusikaltėliai, provokatoriai, recidyvistai ir pan. Prancūzijos vidaus reikalų ministerija šį sąrašą kiekvienais metais plečia.

Prisijungti su Facebook

TOLIAU SKAITYKITE

Moterys dievina apsipirkinėti / Freegreatpicture
Fortūnos ratas

Laimėjus didžiulę sumą pinigų, rodos, iškart nuo pečių nukrenta viso gyvenimo našta. Tada galim sau leisti viską, kam iki tol tiesiog stigo lėšų. Tikriausiai tai ypač aktualu moterims, kurios dažnai padūsauja prie gražių prekių vitrinų, bet iš svajonių greitai nusileidžia į realybę, kur visas santaupas tenka atiduoti buičiai. Tad nesunku įsivaizduoti, kaip nudžiugo viena EuroMillions loterijoje laimėjusi prancūzė, kuri tiesiog šlavė parduotuves kelias savaites iš eilės. Kol paaiškėjo, kad bilietas visgi nėra laimingas… 46 metų moteris tikriausiai pernelyg aklai tikėjo savo sėkme ir pernelyg skubėjo tikrinti bilietą. Įtikėjusi, kad laimėjo milžinišką sumą, jau po kelių valandų ji ėmė šluoti prekes…

|Komentuoti...
Partyžius / Bsharptoday
Azarto klubas

Daugelyje Prancūzijos miestų gali pradėti dygti naujos lošimo įstaigos. Municipalinė vyriausybė užsimojo surasti naujų biudžeto pildymo būdų. 2015 metais Prancūzijos lošimo įstaigų grynasis pelnas išaugo, o kartu ir padidėjo dalis į valstybės iždą surenkamų pinigų. Pajamos išaugo 2,2 proc. ir sudarė 2,2 mlrd. eurų ir tai pirmasis šalies lošimų industrijos pajamų augimas per septyneris metus. Dėl šios priežasties Prancūzijos savivaldybės pradeda ieškoti būdų, kaip pas save pritraukti daugiau šia sritimi užsiimančių verslininkų. Marselio meras Žanas Klodas Godenas (Jean-Claude Gaudin) neseniai pranešė, kad miestas surengs viešą konkursą naujo kazino statyboms. Jis taip pat pažymėjo, kad tokia įstaiga sukurtų pusę tūkstančio naujų…

|
Komentuoti...
Azarto klubas

Markuso Imbsvailerio kriminaliniame romane „Azartiniai lošimai“ pasakojama apie Maksą Kolerį. Šis vardas skaitytojams nėra naujas – pagrindinio veikėjo, pavadinto Makso Kolerio vardu, nuotykiai aprašinėjami ir kitose šio autoriaus knygose. M. Imbsvailerio knyga „Azartiniai lošimai“ yra šešta knyga iš gausios serijos, kurią iš viso sudaro aštuonios knygos: „Kalno kapinaitės“, „Galutinis aktas“, „Senojo miestelio šventė“, „Buteno grožis“, „Paskutinė akimirka“, „Azartiniai lošimai“, „Svajonių miestas“, „Atsisveikinimo turas“. Knygoje „Azartiniai lošimai“ privataus tyrėjo Kolerio užduotimi tampa sėkminga maratonininkė Katinka, kuri olimpinėse žaidynėse teikia daugiausiai vilčių. Ji sėkmingai būtų ir sportavusi, pasiekusi aukščiausią savo karjeros viršūnę olimpiadoje, jeigu ne vieną dieną sulauktas grasinimas, jog verčiau olimpiadoje…

|
Komentuoti...
Azarto klubas

Azartinių žaidimų plėtra jau nesustabdoma tapo 17 amžiuje, kuomet atsirado pirmosios valstybinės loterijos. Nepaisant šio proveržio, ir tuomet jau buvo daug draudimų ir kliūčių. Valstybės valdžios atstovai jau tuomet turėjo pripažinti, kad visiškai uždrausti azartinius žaidimus nelabai įmanoma. Esama daug teorijų, iš kur atsirado klasikinė ruletė. Vieni sako, jog ją išrado romėnai, nusižiūrėję vežimo ratą, o kitų tikinimu, pirmoji ruletė ir panašūs į ją žaidimai atsirado Kinijos vienuolynuose. Dėl šiuolaikinės ruletės išradėjo klausimų nekyla – ją sukūrė prancūzų matematikas Blezas Paskalis (žinomas dėl Paskalio trikampio). Jo tyrimų objektas buvo ruletės ratas. Filosofijos istorijoje Paskalis žinomas dar ir dėl to, kad…

|
Komentuoti...
Azarto klubas

Knygų apie azartinius lošimus išleista daug ir įvairių visomis kalbomis. Jose dalijami patarimai, kaip žaisti, kaip išlošti, o kitose rašoma apie azartinių lošimų istoriją. XVII amžiaus azartinių žaidimų vystymąsi aprašė ir austras Manfredas Zollinger savo knygoje „Azartinių žaidimų istorija – nuo XVII a. iki Antrojo pasaulinio karo“. Knygoje skaitytojui pateikiama informacijos apie tuo metu vyravusius azartinius žaidimus, teisinius sunkumus, kurie egzistavo anuomet. Azartiniai lošimai buvo uždrausti, bet nepaisant to, jie klestėte klestėjo ir būdavo žaidžiami netgi toje pačioje teismo salėje. Panaši situacija, pasak autoriaus, yra su dabartiniais internetiniais lošimais, kuomet jie Vokietijoje yra draudžiami, tačiau pasiūlymų gausa net akis bado….

|Komentuoti...
Azarto klubas

Žlungant Vakarų Romos imperijai, visas Vakarų civilizacijos pasaulis paniro į chaosą. Azartiniai žaidimai – taip pat. Buvę itin populiarūs ir mėgstami, ilgam buvo nustumti į užmarštį, išskyrus Kinijoje, kurioje azartiniai žaidimai klestėjo. Tamsiaisiais viduramžiais buvo sunku: nebuvo vieningos valdžios ir apskritai jokios kontrolės. Turtingieji dar labiau lobo, o vargšai dar labiau skurdo. Azartiniai žaidimai buvo skirti aristokratams – logiška, nes jie vieninteliai turėjo pinigų lošimams. Bet į žaidimus, šiek tiek kitokius, pasinerdavo ir neturtingieji. Pats populiariausias žaidimas buvo kauliukais, nes lengva žaisti ir žaidimo priemones bet kur nusinešti. Tuo laikmečiu pradėtas žaisti žaidimas „Pavojus“ („Hazard“). Olimpinės žaidynės anuomet buvo pakeistos…

|Komentuoti...
Nutrinami bilietai irgi gali atnešti milijonus / Lotterytube
Fortūnos ratas

Europoje nerimstant aistroms dėl Sirijos pabėgėlių krizės keliamų problemų, vienam iš nelaimėlių gali pavykti pakeisti aplinkinių požiūrį bent jau į kai kuriuos savo tautiečius – vyras dar 2015 metų birželį Prancūzijos loterijoje laimėjo milijoną eurų ir ketina pradėti nuosavą verslą. Le Parisien laikraščio duomenimis, dar 2011 metais iš Sirijos pabėgęs vyras įsikūrė Paryžiuje, kur įvairiausiose darbovietėse dirbo paprastu darbininku. Išleidęs vos 10 eurų ir įsigijęs nutrinamą loterijos bilietą, vyras praėjusių metų vasarą praturtėjo visu milijonu, nors apie laimėjimą nacionalinės loterijos organizatoriai pranešė visai neseniai. Savo tapatybės nenorintis atskleisti naujasis milijonierius pasakoja, kad Sirijoje turėjo puikiai veikiančią verslo įmonę, tačiau dėl…

|
Komentuoti...
Didžioji kinų siena / 2daytalk
Azarto klubas

Sakoma, kad su pinigais kartais nutinka kaip su neįdomia informacija – „pro vieną ausį įeina, pro kitą išeina.“ Tiksliau dažniausiai jie nei per ilgai užsilaiko kišenėse, nei įsigyjam kažką tokio, ką galėtume įvardinti kaip „yra į ką pažiūrėti“. Juolab jeigu pinigai yra ne sunkiai uždirbti, o, tarkim, laimėti loterijose. Visgi pasaulio istorijoje nemažai įsimintinų objektų ir įvykių išvydo dienos šviesą būtent dėl lėšų, kurios buvo surinktos tokiu būdu. Apžvelkime keletą įsimintiniausių atvejų. Didžioji kinų siena Šis vienintelis iš kosmoso matomas žmonijos statinys gal taip ir būtų subyrėjęs iki visiškai nežymios plytos, jeigu ne ankstyvoji Keno loterijos versija. Apie 200 m….

|
Komentuoti...
Azarto klubas

Kaip žinia, mitas yra kolektyvinis liaudies fantazijos kūrinys, kuriame per konkrečius personažus ir sugyvintas būtybes apibendrintai atspindima tikrovė. Mitologija, pasirodo, turi sąsajų ir su azartiniais žaidimais, kuriuos globodavo antikiniai dievai ar net patys išbandydavo savo sėkmę. Actekų dievas Macuilxochitl’as, kitaip žinomas Xochipill’io vardu – azartinių žaidimų, švenčių, muzikos ir šokių dievas. Majai, iš istorinių šaltinių žinoma, žaisdavo žaidimą su kamuoliais ir lažindavosi, kuri komanda laimės. Pralaimėjusieji būdavo paaukojami dievams. Iš tikrųjų, kankinimai ir žmonių aukojimai buvo neatskiriama majų religinių ritualų dalis; buvo tikima, kad tokios aukos užtikrina derlingumą, vaisingumą, parodo paklusnumą dievams ir juos nuramina; jeigu neaukojama, dievai siunčia žmonėms…

|
Komentuoti...
Mejeris Lanskis su šeima / Nydailynews
Fortūnos ratas

Žymaus žydų gangsterio Mejerio Lanskio (Meyer Lansky) duktė Sandra ir anūkas Henris Rapoportas (Henry Rapoport) kreipėsi į JAV Federalinę užsienio pretenzijų komisiją su bendradarbiavimo prašymu. Šeima siekia susigrąžinti Lanskių nekilnojamąjį turtą Kuboje. Kaip rašo JAV dienraštis Daily Mail, Sandra Lanski taikosi į kazino-viešbučius Havana Riviera ir Marina Hemingway, kurie iki 1959 metų priklausė „mafijos buhalteriu“ vadintam M. Lanskiui. Kuomet Kuboje valdžią perėmė komunistai, visas amerikiečiams priklausantis turtas buvo nacionalizuotas. Šeštajame dešimtmetyje viešbučiuose gyvenimas virte virė. Čia apsistodavo pirmojo ryškumo žvaigždės. Koncertuodavo Frenkas Sinatra (Frank Sinatra), kuris, kaip manoma, buvo viešbučių bendrasavininkis. S. Lanski ir H. Rapoportas nekilnojamąjį turtą vertina 70…

|Komentuoti...
Roma / Crystalinks
Azarto klubas

Užsukus į bet kurį šių dienų kazino, galima būtų pamanyti, kad viskas taip ir prasidėjo – nuo patalpų be laikrodžių, kuriose sklinda azartą skatinanti muzika, kur retai sutiksi blogos nuotaikos kamuojamus žmones ir kur imamasi kad ir mažiausių gudrybių, siekiant užtikrinti malonias pramogas. Interneto kavinių lankytojai tikriausiai irgi retai besusimąsto, kad dar visai neseniai kompiuterio gabaritai viršijo dabartinių kavinių plotą. Tačiau archeologinių tyrimų duomenys leidžia suprasti, kad senovės Romos gyventojai mėgo lošimus ne ką mažiau nei triukšmingas puotas ir kruvinas gladiatorių kovas.

|Komentuoti...
"Casino Monte Carlo" / Ibellhop
Azarto klubas

Istorija pateikia nemažai pavyzdžių, kai valstybės iždo problemas buvo bandoma spręsti per azartinius žaidimus. Ko gero efektyviausiai savo bėdas sudorojo Monako kunigaikštystė XIX a. pabaigoje. Tuo metu čia tvyrojo tikras chaosas: mokesčių politika kėlė neslūgstančius maištus, du miestai – Mentonas ir Rokbriunas – atsiskyrė nuo kunigaikštystės, iždas nyko tiesiog akyse. Tokių negandų fone kunigaikštis Karolis III 1856 m. paskelbė valstybinį dekretą dėl Monako lošimo namų įsteigimo. Tačiau pirmiesiems kazino valdytojams nelabai sekėsi tvarkytis su naujuoju verslu. Įstaigos būdavo tuščios, krupjė iš neturėjimo ką veikti lošė tarpusavyje, o kazino veikiai bankrutuodavo. Tuomet Karolis III kreipėsi į turtingą Prancūzijos bankininką ir sėkmingą…

|
Komentuoti...
"Lanvin" kortos / Gambler-sapiens
Azarto klubas

Nuo XX a. vidurio mados pasaulyje kilo tendencija kartu su naujom rūbų, aksesuarų ar kvepalų kolekcijomis išleisti ir specialias žaidimų kortas. Tai buvo tarsi pagalbinė reklaminė priemonė ir tokia kūryba nevengė užsiimti žymiausi mados pasaulio vardai. Kiekviena kortų kaladė turėjo savo unikalų dizainą, sukurtą ryškiausių to meto menininkų. Iki pat šių dienų firminių kortų išleidimas lydi naująsias rūbų, aksesuarų ar kvepalų kolekcijas.

|
Komentuoti...
Casino Constanta / Labelleepoque.com
Azarto klubas

Rumunijoje, ant Juodosios jūros kranto, stovi apgriuvęs „Art Nouveau” (liet. moderno architektūros) pastatas. Tiesa, net ir apgriuvęs jis vis dar atrodo didingai, praėję amžiai įsirėžė į pastato architektūrą. Atrodo, kad panorėjus nesunkiai įsivaizduotum ten vykstančias didžiules puotas ir puošniais drabužiais pasidabinusius ponus. Kadaise Rumunijoje esantis „Casino Constanta“ džiugino visos Europos kilminguosius ir elitą. Dabar tai tik vienišas, apgriuvęs pastatas, laukiantis kada vėl galės suspindėti.

|
Komentuoti...
Lošimai Prancūzijoje / Casinojournal
Virtualus pasaulis

Prancūzijos nuotolinių lošimų rinkos reguliavimas neatneša lauktų rezultatų. 2015 m. trečiajame ketvirtyje gyvybingumo ženklus rodo tik sporto lažybos. Prancūzijos Sporto žaidimų ir lošimų reguliavimo valdyba (pranc. l’Autorité de regulation des jeux en ligne, ARJEL) spalio pabaigoje paskelbė skaičius, rodančius, jog internetinių lošimų pajamos, lyginant su 2014 m., sumažėjo 0,3 proc. ir sudarė 176,1 mln. eurų.

|
Komentuoti...
Pokeris – nuo salūnų iki pasaulinių turnyrų
Kazino akademija

Kaip ir džiazas bei alkoholiniai kokteiliai, taip ir pokeris prasidėjo Naujajame Orleane, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Neaišku, kas ir kaip pirmas pradėjo jį žaisti. Istorikų teigimu, šis žaidimas, tokį, koks žaidžiamas dabar, pradėtas žaisti XIX a. pradžioje, Luizijanos teritorijoje. Poque, taip jį vadino prancūzakalbė šios JAV valstijos dalis. Vėlesnieji angliškai kalbantys naujakūriai pradėjo šį žaidimą vadinti pokeriu. Taip jau du šimtmečius jis ir vadinamas visame pasaulyje.

|Komentuoti...
Senosios kortų sukčių išmonės
Saugus lošimas

Šiuolaikinių žaidybinių kortų istorijos pradžia yra mįslinga, kaip ir visais laikais kortose vaizduojami simboliai bei figūros. Mokslininkai jau beveik šimtmetį ginčijasi dėl kortų kilmės ir pritapimo Europoje. Kortos žemyne pasirodė ne vėliau kaip XIV amžiuje. Pirmosios užuominos apie jas randamos Šiaurės Italijos ir Pietų Vokietijos miestų istorijos šaltiniuose. Ankstyvosios kortos buvo perpiešiamos rankomis, todėl buvo brangios ir ne kiekvienam prieinamos.

|Komentuoti...
Fortūnos ratas

Internetinis portalas kazinopaslaptys.lt tiria visus gyvenimo aspektus susijusius su azartu. Mums pavyko užduoti pora klausimų vaikų psichologijos ir auklėjimo specialistei Ingridai K. – Ar vaikai yra linkę į azartą?    – Azartas – smarkus įsitraukimas į kokį darbą ar žaidimą, įkarštis, įnykis. Dažnai susijęs su rizika, net pavojumi, noru laimėti materialines gėrybes. Pasak psichologo dr. Gedimino Navaičio, azartas yra stipri emocija, turinti teigiamą ir neigiamą užtaisą. Teigiamą, nes skatina saviraišką, kūrybingumą, pažinimą. Neigiamą, nes sukelia norą nepagrįstai rizikuoti ir priklausomybę. Tyrimai liudija, kad su azartu susijusias problemas ir gebėjimą jas įveikti gali lemti psichologinės asmens savybės, socialinė aplinka ir genetiniai…

|
Komentuoti...
nauji lošimo automatai
Azarto klubas

Modernūs, elegantiški ir inovatyvūs  – taip azartinių pramogų mėgėjai apibūdina „Merkur Gaming“ lošimo automatus, pagamintus Vokietijoje. Ši stambi tarptautinė kompanija priklauso koncernui „Gauselmann Group“ ir užsiima šiuolaikinių žaidimų gamyba lošimų rinkoje. Visame pasaulyje „Merkur Gaming“ garsėja ne tik savo lošimo automatais, bet ir vaizdo loterijų terminalais bei kita įranga. Inovacinius sprendimus nuolat pateikianti „Merkur Gaming“ vadinama vokiškos kokybės standartu. Šios kompanijos sukurti automatai turi didelę bonusų sistemą ir žaidimų įvairovę. 12 naujausių „Merkur HD“ automatų su 30 integruotų žaidimų pirmoji Lietuvoje pristatė „Nesė“, valdanti lošimo namus „Nesė Casino“ Vilniuje ir Klaipėdoje. Tarp „karščiausių“ naujienų – tokie žaidimai kaip „Brilliant Sparkle“,…

|
Komentuoti...