Azartiniai žaidimai ir visi su jais susiję reiškiniai visame pasaulyje yra labai mėgiami įvairių mokslo sričių tyrinėjimo objektai. Šios tematikos straipsniai periodiškai pasirodo garsiausiuose moksliniuose žurnaluose. Vienuose tyrimuose analizuojami, apibendrinami ir akademiniu žargonu apipinami faktai, kurie atrodo savaime suprantami kiekvienam mirtingajam. Kitų tyrimų rezultatai ir išvedamos sąsajos kartais nustebina ar net verčia šyptelėti.
Jūsų dėmesiui – keletas tyrimų, galbūt leisiančių į azartinių žaidimų pasaulį pažvelgti kiek kitaip.
Raminančios ir atpalaiduojančios interneto bangos
Mobiliosios lažybos / Bookieraters
Internetiniai žaidimai turi daug savybių ir poveikių. Jie padeda praleisti laiką, suteikia pramogų, siūlo bendravimo galimybes. O mokslininkai dar prideda, kad jie gali sumažinti stresą. McGillo universiteto Monrealyje (Kanada) tyrinėtojai išsiaiškino, kad internetiniai azartiniai žaidimai apskritai gerina sveikatą. Anot tyrimo duomenų, internete žaidžiančiųjų kortizolio kiekis kraujyje buvo vidutiniškai 17 proc. žemesnis, dėl to jie patyrė mažesnį stresą.
Kiti mokslininkai priėjo panašios išvados. Rytų Karolinos universiteto (JAV) mokslininkai vykdė pusę metų trukusį tyrimą, kuriame dalyvavo 134 asmenys. Eksperimentai parodė, kad internetiniai žaidimai mažino stresą ir gerino nuotaiką.
Oksfordo universiteto (Didžioji Britanija) mokslininkai padarė išvadą, kad internetiniai žaidimai labai gerai padeda dorotis su potrauminio streso sutrikimais.
Paakstinti tokių rezultatų, patys nuotolinių žaidimų operatoriai ėmė rengti savo klientų apklausas. Aišku, mokslinio patikimumo jos neturi. Vis dėlto, kaip skelbia keletas internetinių apklausų, apie 74 proc. respondentų jų žaidimus vertino kaip puikiai atpalaiduojantį ir stresą mažinantį laiko praleidimo būdą.
Ne toks jau tas velnias ir juodas
Internetiniai azartiniai žaidimai per paskutinius du dešimtmečius vystėsi ypač sparčiai. Kazino, pokerio kambariai, lažybų svetainės dygo tarsi grybai po lietaus. Atrodytų, kad šis augimas turėtų atitinkamai padidinti probleminių lošėjų skaičių.
Priklausomybių tyrimų instituto (angl. Research Institute on Addiction, RIA) Bafale (JAV) mokslininkai su tuo nesutinka.
RIA vyriausiasis tyrėjas Johnas Weltas sako: „Palyginome dviejų nacionalinių apklausų rezultatus. Neradome jokio ženklaus probleminių lošėjų skaičiaus JAV augimo. Kaip tik tą dešimtmetį internetinių azartinių žaidimų prieinamumas buvo pats didžiausias.“
Smegenys / Humansarefree
Pirmoji nacionalinė apklausa buvo vykdoma 1999-2000 m. Joje dalyvavo 2613 respondentai. Antroji apklausa organizuota po dešimtmečio, 2011-13 m., ir čia buvo apklausti 2963 asmenys. Klausiama buvo jų nuomonės apie įvairias su lošimais susijusias veiklas: loterijas, momentinių prizų žaidimus, kortų žaidimus, lošimų automatus, kazino žaidimus, internetinį lošimą, sporto lažybas, arklių, šunų, net tarakonų lenktynes ir t.t. Paaiškėjo, kad, nepaisant padaugėjusių lošimo galimybių, probleminių lošėjų skaičius neišaugo.
Taikydami įvairius skirtingus kriterijus, mokslininkai nesugebėjo rasti ženklių statistinių priklausomybės nuo lošimo pokyčių. Probleminių lošėjų skaičius svyravo nuo 3,5 iki 5,5 procentų, priklausomai nuo to, kokie kriterijai būdavo taikomi. Dar daugiau, tyrėjai aptiko, kad bendras lošiančiųjų skaičius, augant lošimų pasiūlai, netgi sumažėjo. Jei 1999-2000 m. lošė 82,2 proc. respondentų, tai 2011-13 m. šis skaičius sumažėjo iki 76,9 proc.
Padaryta išvada, kad, plečiantis internetinių lošimų verslui, probleminių lošėjų skaičius nekito. O kaip tuomet paaiškinti aukštyn šokusius azartinių žaidimų verslo pelnus? Tyrinėtojai apibendrina: lošimas priklausomybę sukelia tik menkai daliai žmonių, kurių skaičius kiekvienoje kartoje išlieka beveik pastovus.
KOMENTARAI