Kaip sakoma, prastas tas kareivis, kuris nenori tapti generolu. Įsisukę į savo kasdienių darbų verpetą, žmonės pamiršta svajones ir ilgainiui netgi nebegalvoja, kad kažkas gyvenime gali būti geriau. O tas kiekvieno darbuotojo noras tapti bosu sau pačiam apskritai atrodo neįgyvendinamas. Bet štai visai neseniai vieno picų išvežiotojo kasdienybę gerokai pakeitė loterijoje laimėti 1.2 milijono dolerių.

Džosefas Karilo dabar galėtų ramiai išeiti į pensiją, bet jis ir toliau ketina dirbti picerijoje / Insideedition
Kalifornijos „Pizza Hut“ picerijoje dirbantis Džosefas Karilo savo sąskaitoje beturėjo 100 dolerių. Tai buvo pastarųjų trijų dienų arbatpinigiai už picų išvežiojimą. 31 metų vienišam tėvui taip sunkiai sekėsi sudurti galą su galu, kad jis netrukus jau ketino kraustytis į pigesnį butą. Tačiau nusižengęs darbo taisyklėms kaip įmanoma greičiau pristatyti užsakymą, vyras nusprendė pakeliui pas klientą užsukti į parduotuvę ir įsigyti loterijos bilietų. Ir toks rutinos paįvairinimas pakeitė jo gyvenimą.
Džosefo teigimu, tokiam žingsniui jį paskatino kolega: „Mano draugas pastarąją savaitę kelis kartus iš eilės laimėjo po 100 dolerių nutrinamoje loterijoje. Mane tai pradėjo erzinti, nes ketinau kraustytis, man reikėjo pinigų, sunkiai dirbau, o jam doleriai tarsi iš dangaus krito. Paklausiau jo, kaip jam taip pavyksta. Paprašiau, kad perleistų dalį savo sėkmės ir man“. Nežinia, draugas savo sėkme kažkaip pasidalino ar ne, bet viename iš Džosefo pirktų bilietų slėpėsi net 1.2 milijono dolerių. Beje, loterijos pavadinimas tikrai gana simboliškas – Set for Life. Lietuviškai tai reiškia „apsirūpinęs visam gyvenimui“.
Turėdamas galimybę gauti 4,000 dolerių per savaitę „algą“ ateinančius 25 metus arba atsiimti 696-ių tūkstančių dolerių prieš federalinius mokesčius „išeitinę kompensaciją“, Džosefas visgi neketina mesti darbo. Jo teigimu, tai būtų kvaila, todėl milijonierius picų išvežiotojas tiesiog susimokės susikaupusias skolas ir pasiims trumpų atostogų. O kaip dėl daugumos svajonių būti bosu sau pačiam? Kažkuria prasme tikslas tas pats – turėti pakankamai pinigų ir dirbti mėgstamą darbą, tad argi būtina turėti ir nuosavą verslą?
KOMENTARAI