Moterys ir pinigai buvo neatsiejami per visą istoriją – nuo pat antikos laikų karalienių iki šiuolaikinių turtingų vyrų medžiotojų. Apie moterų apsipirkinėjimus kuriami anekdotai, o apie tų pačių pirkinių grąžinimus sklando legendos. Ir turbūt niekas nepaneigs, kad finansinė nepriklausomybė yra vienas didžiausių dailiosios lyties atstovių pasiekimų. Tačiau kas nutinka, kai toks pasiekimas įgyvendinamas ne per kokį nors asmeninį verslą, o pinigams tiesiog nukritus iš dangaus?
Moteris ir pinigai / Heritalk
Į šį klausimą leidžia atsakyti Kalifornijos gyventojos Sintijos P. Staford istorija. Žaisdama Mega Millions loterijoje, 2007-aisiais moteris laimėjo 112 milijonų dolerių. Šiuo metu Sintija valdo filmų kompaniją Queen Nefertari Productions ir yra Gefeno teatro Los Andžele direktorių tarybos narė.
Kaip ji to pasiekė? Kaip ji pati teigia, tikriausiai nesielgdama kaip tipinė moteris.
„Kuomet vyko lošimas, aš netgi nežiūrėjau televizoriaus. Patikrinau loterijos bilietą tik po kelių dienų, kai man paskambino tėtis. Kompiuterio ekrane išvydusi skaičius, pasijutau tarsi sklęsčiau ore.
Laimėjus loterijoje, galima arba nuvažiuoti į rengėjų biurą ir atsiimti pinigus, arba paprašyti atsiųsti čekį į paštą. Aš, mano brolis ir tėtis nusprendėm vykti tiesiai į biurą ir atsiimti visą laimėjimą iš karto. Taip įdomiau.
Pakeliui į biurą susimąsčiau, kad pinigus būsiu pritraukusi savo valios pastangomis. Paprastai žaidžiu loterijoje du tris kartus per mėnesį. Draugai ir artimieji vis sakydavo „Taip, žmonės žaidžia loterijose ir kartais būna, kad laimi“, o aš jiems atsakydavau, kad tikrai laimėsiu. Ta mintis buvo taip mane užvaldžiusi, kad laimėjimas netgi neatrodė kažkoks atsitiktinis dalykas. Jaučiausi tarsi padariusi kažką, kad taip nutiktų.
Kur paslaptis? Įsigijusi bilietą, iškart įsivaizduodavau laimėjimą. Aš netgi pati pasirinkau tokį skaičių – 112 milijonų. Nusprendžiau, kad būtent tiek ir laimėsiu.
Pirmas dalykas, kurio ėmiausi po laimėjimo buvo namo paieškos. Gyvenau šimto kvadratinių metrų namuke ir auginau penkis savo amžinatilsį brolio vaikus, padėdavau tėčiui. Tvarkiau vienos kompiuterinių technologijų kompanijos sąskaitas. Pinigų niekada nebūdavo per daug, bet mokėjau suktis su tuo, ką turiu. Taigi kai vaikai vienbalsiai nusprendė, jog nori namo su baseino, aš ilgai nedvejojau. Įsigijau beveik 400 kvadratinių metrų namą, kuriame gyvenu lig šiol.
Paskui įsigijau dėvėtą R klasės Mercedes Benz ir nusprendžiau įsteigti filmų kūrimo kompaniją, nes visada turėjau tokią svajonę. Keletas vaikų lankė aktorystės pamokas, viena iš mano dukrų gaudavo nemažai vaidmenų. Apsilankiusi su ja keliose filmavimo aikštelėse, pradėjau suprasti tokio verslo vingrybes.
Vėliau ėmiausi smulkmenų – nusipirkau treniruoklį, pasidovanojau sau kelionę į Paryžių. Paaukojau labdarai. Bet niekada nepamiršau, kaip būna su pinigais – turtams privalai pasiruošti. Turi psichiškai pasiruošti tam, kas tave užgrius. Todėl laikau save tikra anomalija tarp loterijos laimėtojų ir apskritai moterų. Aš tam ruošiausi. Netgi prieš laimėdama ėmiau domėtis teisininkų ir finansų ekspertų teikiama pagalba. Nusamdžiau juos, kad padėtų man teisingai suvokti, ką turiu, kiek turiu ir ką turėčiau su tuo daryti.“
Sintija teigia, kad net po tokio laimėjimo jos finansinė situacija niekada nebuvo stabili. Pasitaikydavo, kad žmonės imdavo iš jos vogti, nesisekdavo verslas. Tačiau tai moteriai padėjo išmokti vieną itin svarbų dalyką – pasitikėti savo jėgomis ir intuicija. Kuri, beje, ir toliau kužda apie sėkmę – moteris vis dar perka loterijos bilietus.
KOMENTARAI