Azartas ir adrenalino antplūdis užvaldo tiek perkant loterijos bilietą, tiek prisėdus prie lošimų stalo. Vieni pabando savo sėkmę ir kitą kartą jau renkasi kažką, kas labiau atitinka jų gyvenimo būdą, kitiems azartiniai lošimai tampa tikra aistra. Bet štai tretiems kazino durų varstymas virsta vis augančia manija, kurią jau reikia gydyti. Naujausių tyrimų duomenimis, į finansinę riziką linkę žmonės pasižymi kiek kitokia smegenų struktūra nei įprasta.
Smegenys / Humansarefree
Jau pats mokslo žurnale Neuron publikuoto tyrimo pavadinimas priverčia pasukti smegenis, norint bent dalinai suprasti atlikto darbo esmę – „Baltosios medžiagos laidų, jungiančių priešakinę smegenų žievę su požieviniu smegenų branduoliu, koreliacija su polinkio į lošimą asimetrijos koeficientu.“ Kad ir kaip įmantriai tai skambėtų, šio mokslinio darbo tikslas buvo paprastas – išsiaiškinti, kodėl vienus žmones taip traukia lošimai, kuriuose galima laimėti pasakiškus pinigus, nors šansai iš tikrųjų įsidėti juos į kišenę yra labai menki.
Jau anksčiau buvo spėliota, kad ryšys tarp šių dviejų polių – priešakinės smegenų žievės ir požievinio smegenų branduolio – gali lemti perdėtą polinkį į azartinius lošimus. Viena smegenų sritis verčia manyti, kad galim laimėti, o štai kita, priešingai – kad tikrai pralošim. Tokia tiesioginė jungtis iki šiol buvo atrasta tik gyvūnų, bet ne žmogaus smegenyse. Žinoma, gyvūnai nesuka ruletės ir kauliukų nemėto, tačiau jiems irgi tenka priimti rizikingus sprendimus.
Naujajame tyrime dalyvavę savanoriai turėjo iš tikrų pinigų žaisti ruletę. Beje, kiek neįprastoje aplinkoje – magnetinio rezonanso aparate. Kiekvienas gavo po 10 dolerių ir darė statymus virtualiame žaidime. Tyrimas vyko keliais etapais, vis keičiant galimą lošimo baigtį – šansai laimėti iš pradžių buvo lygūs, tada kiek didesni, o vėliau nustatyti ruletės naudai. Vieni nustatymai leido dažniau išlošti mažas sumas, kiti – tiesiog per daug nepralošti. Lošėjams darant statymus, mokslininkai stebėjo dviejų jau minėtų smegenų sričių veiklą. Buvo pastebėta, kad, jaučiant didesnę riziką, į avantiūras ir malonumus linkusi smegenų sritis (požievinis smegenų branduolys) buvo aktyvi, o ramesnioji (priešakinė smegenų žievė) liko pasyvi.
Psichologijos profesorius Brian Knutson, vienas iš tyrimą vykdžiusių mokslininkų, teigė, kad pagal magnetinio rezonanso fiksuojamus duomenis buvo galima iš anksto nuspręsti, kokius statymus darys žaidėjas. Jo vadovaujama NeuroChoice komanda, priklausanti Stenfordo neuromokslų institutui, siekia išsiaiškinti, kaip skirtingų smegenų sričių aktyvumas veikia žmonių pasirinkimus.
Ankstesnių tyrimų metu buvo nustatyta, kad probleminiai lošėjai pasižymi kognityviniais sutrikimais, jų smegenys išskiria mažiau endorfinų. Be to, jų šeimose net aštuonis kartus dažniau pasitaiko atvejų, kad ir kiti artimieji yra daugiau ar mažiau priklausomi nuo lošimų. Kol kas visi rezultatai rodo, kad polinkis lošti yra įgimtas, ne išsiugdytas.
KOMENTARAI