Lošimas nuspalvino žmonijos istoriją / History
Lošimo istorija kupina neįtikimiausių įvykių, tapusių lemtingais žymių žmonių gyvenimuose. Stebėtini pasakojimai apie dramatiškas apgaules, įspūdingus aukso puodus, vienadienius pakilimus ir nuopolius – visa tai azartinių žaidimų istorinis naratyvas.
Štai, pavyzdžiui, 37-asis JAV prezidentas Ričardas Niksonas (Richard Nixon) už savo politinę karjerą turėtų būti dėkingas pokeriui. Dar Antrojo pasaulinio karo metais, tarnaudamas kariniame jūrų laivyne, R. Niksonas pasirodė esąs tikras apsukruolis. Su savo kolegomis karininkais žaisdamas pokerį, jis išlošė 6 tūkst. dolerių. Šiandien ši suma gal ir neatrodo rimta. Bet, jei įvertintume infliaciją, tai šiandien ji siektų bent 75 tūkstančius dolerių (apie 70 tūkst. eurų). Kaip tik šiuos pinigus R. Niksonas paskyrė savo rinkiminei kampanijai ir 1946 metais tapo JAV kongreso rūmų nariu.
Senovės Romos kauliukai / Scrapetv
Aristotelis žinomas kaip senovės Graikijos mokslininkas, filosofas ir mąstytojas. Tačiau ne visa jo veikla buvo tokia šviesi ir naudinga humanizmui. Laisvalaikiu (o to senovės graikai turėjo į valias) Aristotelis buvo aistringas kauliukų žaidimo mėgėjas. Įdomu tai, kad kauliukais žaisti tuo metu mokydavo dar mokyklose. Tai buvo iliustracinė tikimybių teorijos priemonė. Tačiau Aristotelis kauliukus naudojo ir kaip malonų papildomų pajamų šaltinį.
Patys seniausi archeologiniuose kasinėjimuose surasti kauliukai datuojami apie 2 tūkst. metų prieš mūsų erą. Taigi kauliukams – mažiausiai 4 tūkstančiai metų. Įdomu, kad žodis azartas kildinamas iš arabų kalbos žodžio azzahar, reiškiančio „žaidimą kauliukais“.
Pirmieji žaidimo kauliukai būdavo gaminami iš gyvūnų kaulų. Senovės žmonės darydavo statymus už tai, ant kurios savo dalies nukris išmestas kaulas. Ir tik vėliau senovės graikai ir romėnai įvedė kauliukų indeksavimą – skaitinį žymėjimą. Jie taip pat pradėjo kauliukus gaminti iš kitokių medžiagų.
XVII amžiuje prancūzų matematikas Blezas Paskalis (Blaise Pascal) ieškojo būdų kaip sukurti „amžinąjį variklį“. Pakoreguotas šio perpetuum mobile variantas buvo sėkmingai pritaikytas azartiniam žaidimui – ruletei. Šia teorija istorikai abejoja ir pateikia nemažai savų versijų, tačiau visų išvados vienodos. Ruletė, neabejotinai populiariausias kazino žaidimas, atsirado kaip šalutinis mokslinių tyrinėjimų produktas.
Pirmosios žaidimo kortos atsirado Indijoje. Jos buvo apskritos, turėjo aštuonias spalvas, o kaladę sudarė 96 kortos. Žaidimo principas labiau priminė šachmatus ir buvo labiau susijęs su strateginiu mąstymu negu akla sėkme.
Pirmieji lošimo namai, kuriuose po vienu stogu buvo galima išbandyti bent kelis azartinius žaidimus, buvo įsteigti Monako kunigaikštystėje, Monte Karlo mieste. Juos 1863 metais atidarė princas Šarlis Grimaldis (Charles Grimaldi) ir pavadino Casino Monte Carlo. Pats žodis „kazino“, išvertus iš italų kalbos, reiškia „užmiesčio namą“.
KOMENTARAI