Aneris Adomkevičius – pokerio profesionalas / 15min.lt
„Labas, aš Aneris“, – nusišypso ir įgudusią pokerio žaidėjo ranką sveikindamasis ištiesia smulkaus sudėjimo šviesiaplaukis. 29-erių klaipėdietis nusiveda mane į savo mėgstamą kavinukę, kol einame dar spėju pagalvoti, ar tikrai toks draugiškas vyrukas pokerio bendruomenėje gali būti vadinamas agresyviu žaidėju?
Vaikystėje kortomis lošdavo prieš save
A. Adomkevičius neslepia, kad kortas jis pamilo dar vaikystėje, lošdavo prieš save patį. Sudėdavo kortas į kaladę, pasidėdavo prieš save ir tapdavo nuožmiu įsivaizduojamo oponento varžovu. Jis tikina, kad pirmiausiai gimė meilė kortoms ir tik vėliau pokeriui.
„Kortos mane labai domino, pasidėdavau kortų kaladę, įsivaizduodavau oponentą ir įtikindavau save, kad prieš kažką lošiu. Gal turėjau per mažai draugų (juokiasi – aut. past.)“ , – apie meilę kortoms kalbėjo patyręs pokerio žaidėjas.
Kortos jį lydėjo visur: mokykloje,kieme, universitete ir iki šiol yra numeris vienas jo gyvenime. Profesionalus pokerio žaidėjas neslepia, kad mokykloje slapčia lošdavo su draugais, pradžioje dėl to, kad buvo linksma, vėliau iš pinigų. Nors kartais likdavo be pietų, nes pinigus pralošdavo, užtat velniškai laimingas.
„Mokykloje užkabino, lošdavome pertraukų metu, kartais net pasprukdavome iš pamokų, kad galėtumėme palošti. Mus dažnai sučiupdavo, suplėšydavo kortų kaladę. Mes visada turėjome atsargines kortas (valiūkiškai šypsosi – aut. past.). Retkarčiais prisidurdavau prie kišenpinigių, retkarčiais likdavau nevalgęs. Net po pamokų su draugais kieme pliekdavau kortomis“ , – apie pirmuosius lošimus iš pinigų kalbėjo pokerio asas.
Geriausia gyvenimo diena
Finansais besidomintis vaikinas įstojo į Kauno technologijos universitetą, pasirinko ekonomikos studijas. Kortomis jis taip stipriai nebesidomėjo. Studijavo, turėjo mėgstamą darbą. Viskas pasikeitė, kai pastarąjį prarado – teko kažko griebtis. Ėmėsi to, ką sugeba geriausiai – kortų. Vaikinas tvirtina, kad tai buvo geriausia jo gyvenimo diena.
„Turėjau labai gerą darbą, buvau internetinio aukciono „bideris“, tačiau mane išmetė, nes tuo metu daug gėriau. Tuomet galvojau, kad tai blogiausia kas galėjo nutikti. Geras bičiulis užsiminė, kad lošdamas pokerį laimi labai daug pinigų, pagalvojau, kad ir aš galiu lošti ir laimėti. Tą pačią dieną pradėjau lošti pokerį. Įdėjau daug pastangų, skatinau save. Geri rezultatai pastūmėjo mane dar labiau tobulėti. Dabar galiu drąsiai teigti, kad tai buvo geriausia diena mano gyvenime“, – apie paradoksalią situaciją kalbėjo 29-erių pokerio profesionalas.
Į pirmąjį pokerio turnyrą atvyko dviračiu
A. Adomkevičius pradėjo lošti pokerį internete, vėliau lošdavo draugų susibūrimuose, kurių metu bičiuliai vienas kitą mokė pokerio subtilybių. Vaikinas neslepia, kad už neįkainojamas pokerio žaidimo žinias yra dėkingas ne vienam bičiuliui. Tačiau žaidimo vien draugų tarpe jam nepakako, aistrą azartui jaučiantis A. Adomkevičius ryžosi žengti žingsnį į priekį ir sudalyvavo kazino surengtame pokerio turnyre.
„Nors buvau įpratęs prie gyvo pokerio lošimo, prieš įžengdamas į kazino labai jaudinausi. Pamenu apsimoviau „PokerStars“ džemperį, akis slėpiau po tamsintais akinių stiklais. Dabar tai kelia juoką, bet tada jaučiausi kietas. Nors žaidžiau gerai, rankos drebėjo ir akiniai nuo saulės nepaslėpė mano sumišimo, nepamenu, kad kada nors dar būčiau taip jaudinęsis. Ach, taip, negana to, į pirmąjį turnyrą atvažiavau dviračiu (juokiamės abu – aut. past.). Na, dabar į pokerio turnyrus dviračiu nebevažiuoju.
Pokeris kaip linksmieji kalneliai
Aneris Adomkevičius / Ltpokernews.com
Nors sėkmė A. Adomkevičiui šypsosi plačiai ir jis dažnai išlošia nemažai pinigų, tačiau net jam nepavyksta išvengti nuosmukių. Didžiausia suma, kurią jis yra pralošęs siekia 150 tūkst. eurų, išlošęs – 275 tūkst. JAV dolerių ( 240 tūkst. eurų).
„Žinote, pokeris visai kaip linksmieji kalneliai. Jei aukštai pakyli, turi būti pasiruošęs nusileisti. Visko buvo, mano karjeroje kalnelių būta gan auštų (šelmiškai šypsosi – aut. past.). Na, pralošiau šiek tiek mažiau nei daugiausiai esu laimėjęs“, – apie kitą pokerio pusę kalbėjo jis.
Profesionalai turi humoro jausmą
Menki juokai, kai ant kortos pastatytos milžiniškos pinigų sumos, bet vaikinas neslepia, kad pajuokauti prie pokerio stalo naudinga ir reikalinga. Jis turi puikų humoro jausmą ir nevengia pajuokaut.,Kartą aukšto lygio pokerio turnyre apsimetė naujoku ir sėkmingai apmovė pasaulinio lygio pokerio žaidėjus.
„Man nepatinka tie lošėjai, kurie apsimūturiuoja gobtuvais, akiniais ir sėdi lyg negyvi, žaidimas tampa neįdomus. Kartą žaidžiau Las Vegase, mane perkėlė prie kito stalo. Keliavau prie jo su visais savo žetonais, buvau su akiniais (korekciniais – aut. past.), atrodžiau kaip tikras naujokas. Atsisėdau prie stalo, apsižvalgiau – vien jauni profesionalai. Nusprendžiau papokštauti. Apsimečiau nemokančiu lošti naujoku. Vaidinau, kad man dreba rankos, tyčia išberdavau žetonus ir jie tikrai šventai tikėjo, kad aš nemoku lošti. Prie to stalo susižėriau daugiausiai žetonų“, – linksmais prisiminimais dalinosi jis.
Apie tai, kaip A. Adomkevčius lošė prie vieno stalo su pokerio žvaigžde Phil Ivey skaitykite kitoje dalyje. Profesionalus pokerio žaidėjas Aneris Adomkevičius – „Pokeris mano aistra“ II dalis
KOMENTARAI