Sakoma, kad su pinigais kartais nutinka kaip su neįdomia informacija – „pro vieną ausį įeina, pro kitą išeina.“ Tiksliau dažniausiai jie nei per ilgai užsilaiko kišenėse, nei įsigyjam kažką tokio, ką galėtume įvardinti kaip „yra į ką pažiūrėti“. Juolab jeigu pinigai yra ne sunkiai uždirbti, o, tarkim, laimėti loterijose. Visgi pasaulio istorijoje nemažai įsimintinų objektų ir įvykių išvydo dienos šviesą būtent dėl lėšų, kurios buvo surinktos tokiu būdu.
Apžvelkime keletą įsimintiniausių atvejų.
Didžioji kinų siena / 2daytalk
Didžioji kinų siena
Šis vienintelis iš kosmoso matomas žmonijos statinys gal taip ir būtų subyrėjęs iki visiškai nežymios plytos, jeigu ne ankstyvoji Keno loterijos versija. Apie 200 m. pr. m. e. vakarų Hanų dinastija sugalvojo „baltųjų balandžių žaidimą“, už kurį surinktas lėšas naudojo sienos remonto ir plėtros darbams. Žaidimas taip buvo vadinamas dėl paukščių, kurie nunešdavo pranešimus apie loterijos rezultatus į visus aplinkinius kaimus.
Apijaus kelias Romoje / Philandrandi
Romos keliai
Visi keliai į Romą galėjo ir nebevesti, jeigu ne geniali imperatoriaus Augusto mintis. Jis buvo pirmasis Romos imperatorius, sugalvojęs į šiuolaikinę panašią loteriją su bilietais ir prizais. Tiesa, prizai buvo ne pinigai, bet įvairios vertės daiktai. Surinktos lėšos buvo skiriamos taisyti visą Romos infrastruktūrą, ypač jos kelius.
Fragmentas iš kolonijų gyvenimo / James-townnoreenandjessicap
Džeimstauno kolonija
Kaip žinia, nuo šios kolonijos įkūrimo 1607 metais prasidėjo Amerikos užkariavimas, taigi galima sakyti, kad šiuolaikinių Jungtinių Amerikos Valstijų nebūtų nė kvapo, jeigu ne loterija. Anglijos karalius Jurgis I davė leidimą ją surengti, o visos surinktos lėšos buvo investuotos į pirmąją koloniją naujajame žemyne.
Pirmasis JAV prezidentas Džordžas Vašingtonas / Knowyourpresidents
Kontinentinė armija
Praėjus maždaug 170 metų, anglai turėjo graužtis dėl tokios investicijos, nes pirmoji kolonija išaugo į nebe tokias jau silpnas ir paklusnias Jungtines Amerikos Valstijas. Visgi amerikiečiams laisvės karas su anglais atsiėjo nemažai, todėl vėlgi buvo nuspręsta pasinaudoti laiko patikrintu metodu – surengti loteriją ir taip finansuoti karo veiksmus. Pirmąjį šios loterijos bilietą įsigijo pats Džordžas Vašingtonas, vėliau tapęs ir pirmuoju Amerikos prezidentu. Nors iki planuotos surinkti 10 milijonų dolerių sumos trūko nemažai, atskiroms valstijoms remti savo armijas sekėsi puikiai. Pavyzdžiui, Masačiusetsas iš loterijos gavo 750,000 dolerių pelno, kurį skyrė naujai užverbuotų kareivių reikmėms.
Vienas iš Gebenės lygos narių – Harvardo universitetas / Bestvalueschools
Gebenės lyga
Tai aštuoni patys prestižiškiausi Jungtinių Amerikos Valstijų universitetai, kuriuose mokosi ir dėsto akademinis elitas – bent jau apie Harvardą ir Jeilį girdėjęs kone visas pasaulis. Nors galėjo ir negirdėti, jeigu ne 18-ame amžiuje universitetų organizuotos loterijos, kurios finansavo akademinių pastatų statybą.
Baltieji rūmai / Dcparking
Vašingtonas
Jungtinių Valstijų kongreso patvirtintas 100,000 dolerių pagrindinis loterijos prizas turėjo pritraukti pakankamai žaidėjų, kad už surinktas lėšas būtų galima vykdyti miesto plėtros planus. Norinčiųjų išbandyti laimę netrūko, tačiau privatus loterijos organizatorius paspruko su visais surinktais pinigais. Pagrindinio prizo laimėtojas padavė Kolumbijos apygardą į teismą, ir, Aukščiausiojo teismo sprendimu, federalinė vyriausybė privalėjo susimokėti. Viskas baigėsi nuostolingai, tačiau šios istorijos pamokos niekas nepamiršta iki šiol.
Jeigu, tikrindami loterijų bilietus, vis matote tą liūdną užrašą „Pabandykite dar kartą!“, nereiktų nusiminti dėl asmeninės nesėkmės, nes bet kuriuo atveju įnešate savo indėlį į visuotinę gerovę. Istoriniai pavyzdžiai rodo, kad ir menka individualiai investuota suma gali padėti sukurti kažką įsimintino ir amžino.
KOMENTARAI