„Casino Monte Carlo“ – Monako gerovės pradžia

Istorija pateikia nemažai pavyzdžių, kai valstybės iždo problemas buvo bandoma spręsti per azartinius žaidimus. Ko gero efektyviausiai savo bėdas sudorojo Monako kunigaikštystė XIX a. pabaigoje.

Monte Karlo kazino fasadas jūros pusėje / Wikimedia

Monte Karlo kazino fasadas jūros pusėje / Wikimedia

Tuo metu čia tvyrojo tikras chaosas: mokesčių politika kėlė neslūgstančius maištus, du miestai – Mentonas ir Rokbriunas – atsiskyrė nuo kunigaikštystės, iždas nyko tiesiog akyse. Tokių negandų fone kunigaikštis Karolis III 1856 m. paskelbė valstybinį dekretą dėl Monako lošimo namų įsteigimo. Tačiau pirmiesiems kazino valdytojams nelabai sekėsi tvarkytis su naujuoju verslu. Įstaigos būdavo tuščios, krupjė iš neturėjimo ką veikti lošė tarpusavyje, o kazino veikiai bankrutuodavo.

Tuomet Karolis III kreipėsi į turtingą Prancūzijos bankininką ir sėkmingą Hamburgo lošimo namų savininką Fransua Blaną (Francois Blanc). Šis 1863 m. su kunigaikščiu sudarė sutartį, pagal kurią įgijo teisę penkis dešimtmečius valdyti Monte Karlo kazino. Tuo tikslu įsteigta bendrovė Société des Bains de Mer, kuri iki šios dienos valdo kazino ir prie jo veikiančius restroranus bei viešbučius.

Vietoj nedidukės įstaigos, kurioje iš pradžių glaudėsi kazino, F. Blanas pasiūlė kunigaikščiui pastatyti prašmatnų dvarą. Kai statybos buvo baigtos, visa vietovė buvo pavadinta valdovo garbei – Monte Carlo (prancūzų kalboje tai reiškia „Karolio kalva“).

Kartu su naujo komplekso statybomis F. Blanas pasirūpino, kad iki Monte Karlo būtų nutiestas geležinkelis ir sutvarkyta susisiekimo infrastruktūra. Dėl tokio grandiozinio ir sėkmingo projekto kunigaikštystės pajamos ėmė neregėtai augti. Per dešimtmetį Karolis III jau galėjo savo pavaldinį visiškai atleisti nuo mokesčių.

Po genialiojo verslininko mirties 1877 m. visą turtą paveldėjo jo našlė Mari Blan (Marie Blanc). „Madam Monte Karlo“ – taip ją pradėjo vadinti vietinė visuomenė – neapleido savo vyro palikimo. 1878 ji pasirūpino, kad šalia pagrindinio kazino pastato išdygtų operos teatras.

"Casino Monte Carlo" / Ibellhop

„Casino Monte Carlo“ / Ibellhop

Casino Monte Carlo sienos regėjo ne vieną legendinį lošėją. Tarp tokių – anglas Čarlzas Velsas (Charles Wells). 1891 m. atvykęs į Monaką su 4000 svarų kišenėje, žaisdamas ruletę, jis sugebėjo dvylika kartų „išlošti banką“ ir tai jam atnešė vieno milijono frankų pelną, vos nesužlugdžiusį kazino. Šio įvykio atgarsiai įkvėpė britų kompozitorių Fredą Gilbertą (Fred Gilbert) sukurti dainą „Žmogus, išlošęs banką Mote Karlo“ (The Man Who Broke The Bank at Monte Carlo). Ši daina tapo populiari abipus Atlanto vandenyno.

Prisijungti su Facebook

TOLIAU SKAITYKITE

Sukčiai vis taikosi į Casino De Monte-Carlo / Moviespix
Saugus lošimas

Manoma, kad trys britai, apkeisdami žetonus, per metus galėjo susišluoti per 3,5 mln. eurų. Paaiškėjo, kad vienas iš jų – užkietėjęs sukčius, kuriam nebeleidžiama pasirodyti Britanijos kazino, tačiau jis išgalvotais vardais pasirodydavo kituose pasaulio lošimo namuose. Sukčiai ne visiškai apšvarino Monako „Casino De Monte-Carlo“, kaip, kad dainuojamą legendinėje „The Man Who Broke the Bank at Monte Carlo” dainoje, tačiau tikrai spėjo pasipelnyti. Vyrai sukčiavo žaisdami rulete, apkeisdami įsigytus 10 eurų žetonus į ženkliai didesnius – tūkstančio vertės žetonus, kol galiausiai gruodžio mėn. pabaigoje buvo pagauti. „Šie ponai dirbo labai profesionaliai“, – Britanijos žinių agentūrai The Telegraph teigė vienas iš šio…

|Komentuoti...
Azarto klubas

Markuso Imbsvailerio kriminaliniame romane „Azartiniai lošimai“ pasakojama apie Maksą Kolerį. Šis vardas skaitytojams nėra naujas – pagrindinio veikėjo, pavadinto Makso Kolerio vardu, nuotykiai aprašinėjami ir kitose šio autoriaus knygose. M. Imbsvailerio knyga „Azartiniai lošimai“ yra šešta knyga iš gausios serijos, kurią iš viso sudaro aštuonios knygos: „Kalno kapinaitės“, „Galutinis aktas“, „Senojo miestelio šventė“, „Buteno grožis“, „Paskutinė akimirka“, „Azartiniai lošimai“, „Svajonių miestas“, „Atsisveikinimo turas“. Knygoje „Azartiniai lošimai“ privataus tyrėjo Kolerio užduotimi tampa sėkminga maratonininkė Katinka, kuri olimpinėse žaidynėse teikia daugiausiai vilčių. Ji sėkmingai būtų ir sportavusi, pasiekusi aukščiausią savo karjeros viršūnę olimpiadoje, jeigu ne vieną dieną sulauktas grasinimas, jog verčiau olimpiadoje…

|
Komentuoti...
Azarto klubas

Azartinių žaidimų plėtra jau nesustabdoma tapo 17 amžiuje, kuomet atsirado pirmosios valstybinės loterijos. Nepaisant šio proveržio, ir tuomet jau buvo daug draudimų ir kliūčių. Valstybės valdžios atstovai jau tuomet turėjo pripažinti, kad visiškai uždrausti azartinius žaidimus nelabai įmanoma. Esama daug teorijų, iš kur atsirado klasikinė ruletė. Vieni sako, jog ją išrado romėnai, nusižiūrėję vežimo ratą, o kitų tikinimu, pirmoji ruletė ir panašūs į ją žaidimai atsirado Kinijos vienuolynuose. Dėl šiuolaikinės ruletės išradėjo klausimų nekyla – ją sukūrė prancūzų matematikas Blezas Paskalis (žinomas dėl Paskalio trikampio). Jo tyrimų objektas buvo ruletės ratas. Filosofijos istorijoje Paskalis žinomas dar ir dėl to, kad…

|
Komentuoti...
Azarto klubas

Knygų apie azartinius lošimus išleista daug ir įvairių visomis kalbomis. Jose dalijami patarimai, kaip žaisti, kaip išlošti, o kitose rašoma apie azartinių lošimų istoriją. XVII amžiaus azartinių žaidimų vystymąsi aprašė ir austras Manfredas Zollinger savo knygoje „Azartinių žaidimų istorija – nuo XVII a. iki Antrojo pasaulinio karo“. Knygoje skaitytojui pateikiama informacijos apie tuo metu vyravusius azartinius žaidimus, teisinius sunkumus, kurie egzistavo anuomet. Azartiniai lošimai buvo uždrausti, bet nepaisant to, jie klestėte klestėjo ir būdavo žaidžiami netgi toje pačioje teismo salėje. Panaši situacija, pasak autoriaus, yra su dabartiniais internetiniais lošimais, kuomet jie Vokietijoje yra draudžiami, tačiau pasiūlymų gausa net akis bado….

|
Komentuoti...
Azarto klubas

Žlungant Vakarų Romos imperijai, visas Vakarų civilizacijos pasaulis paniro į chaosą. Azartiniai žaidimai – taip pat. Buvę itin populiarūs ir mėgstami, ilgam buvo nustumti į užmarštį, išskyrus Kinijoje, kurioje azartiniai žaidimai klestėjo. Tamsiaisiais viduramžiais buvo sunku: nebuvo vieningos valdžios ir apskritai jokios kontrolės. Turtingieji dar labiau lobo, o vargšai dar labiau skurdo. Azartiniai žaidimai buvo skirti aristokratams – logiška, nes jie vieninteliai turėjo pinigų lošimams. Bet į žaidimus, šiek tiek kitokius, pasinerdavo ir neturtingieji. Pats populiariausias žaidimas buvo kauliukais, nes lengva žaisti ir žaidimo priemones bet kur nusinešti. Tuo laikmečiu pradėtas žaisti žaidimas „Pavojus“ („Hazard“). Olimpinės žaidynės anuomet buvo pakeistos…

|Komentuoti...
Didžioji kinų siena / 2daytalk
Azarto klubas

Sakoma, kad su pinigais kartais nutinka kaip su neįdomia informacija – „pro vieną ausį įeina, pro kitą išeina.“ Tiksliau dažniausiai jie nei per ilgai užsilaiko kišenėse, nei įsigyjam kažką tokio, ką galėtume įvardinti kaip „yra į ką pažiūrėti“. Juolab jeigu pinigai yra ne sunkiai uždirbti, o, tarkim, laimėti loterijose. Visgi pasaulio istorijoje nemažai įsimintinų objektų ir įvykių išvydo dienos šviesą būtent dėl lėšų, kurios buvo surinktos tokiu būdu. Apžvelkime keletą įsimintiniausių atvejų. Didžioji kinų siena Šis vienintelis iš kosmoso matomas žmonijos statinys gal taip ir būtų subyrėjęs iki visiškai nežymios plytos, jeigu ne ankstyvoji Keno loterijos versija. Apie 200 m….

|Komentuoti...
Azarto klubas

Kaip žinia, mitas yra kolektyvinis liaudies fantazijos kūrinys, kuriame per konkrečius personažus ir sugyvintas būtybes apibendrintai atspindima tikrovė. Mitologija, pasirodo, turi sąsajų ir su azartiniais žaidimais, kuriuos globodavo antikiniai dievai ar net patys išbandydavo savo sėkmę. Actekų dievas Macuilxochitl’as, kitaip žinomas Xochipill’io vardu – azartinių žaidimų, švenčių, muzikos ir šokių dievas. Majai, iš istorinių šaltinių žinoma, žaisdavo žaidimą su kamuoliais ir lažindavosi, kuri komanda laimės. Pralaimėjusieji būdavo paaukojami dievams. Iš tikrųjų, kankinimai ir žmonių aukojimai buvo neatskiriama majų religinių ritualų dalis; buvo tikima, kad tokios aukos užtikrina derlingumą, vaisingumą, parodo paklusnumą dievams ir juos nuramina; jeigu neaukojama, dievai siunčia žmonėms…

|
Komentuoti...
Mejeris Lanskis su šeima / Nydailynews
Fortūnos ratas

Žymaus žydų gangsterio Mejerio Lanskio (Meyer Lansky) duktė Sandra ir anūkas Henris Rapoportas (Henry Rapoport) kreipėsi į JAV Federalinę užsienio pretenzijų komisiją su bendradarbiavimo prašymu. Šeima siekia susigrąžinti Lanskių nekilnojamąjį turtą Kuboje. Kaip rašo JAV dienraštis Daily Mail, Sandra Lanski taikosi į kazino-viešbučius Havana Riviera ir Marina Hemingway, kurie iki 1959 metų priklausė „mafijos buhalteriu“ vadintam M. Lanskiui. Kuomet Kuboje valdžią perėmė komunistai, visas amerikiečiams priklausantis turtas buvo nacionalizuotas. Šeštajame dešimtmetyje viešbučiuose gyvenimas virte virė. Čia apsistodavo pirmojo ryškumo žvaigždės. Koncertuodavo Frenkas Sinatra (Frank Sinatra), kuris, kaip manoma, buvo viešbučių bendrasavininkis. S. Lanski ir H. Rapoportas nekilnojamąjį turtą vertina 70…

|
Komentuoti...
Roma / Crystalinks
Azarto klubas

Užsukus į bet kurį šių dienų kazino, galima būtų pamanyti, kad viskas taip ir prasidėjo – nuo patalpų be laikrodžių, kuriose sklinda azartą skatinanti muzika, kur retai sutiksi blogos nuotaikos kamuojamus žmones ir kur imamasi kad ir mažiausių gudrybių, siekiant užtikrinti malonias pramogas. Interneto kavinių lankytojai tikriausiai irgi retai besusimąsto, kad dar visai neseniai kompiuterio gabaritai viršijo dabartinių kavinių plotą. Tačiau archeologinių tyrimų duomenys leidžia suprasti, kad senovės Romos gyventojai mėgo lošimus ne ką mažiau nei triukšmingas puotas ir kruvinas gladiatorių kovas.

|
Komentuoti...
Lošimai Prancūzijos dvaruose / Chesterbagatelle
Kazino akademija

Pirmieji rašytiniai šaltiniai lošimo namus Prancūzijoje mini dar XIII amžiuje. Tačiau nė vienoje kitoje valstybėje azartiniai žaidimai nebūdavo taip dažnai uždrausti kaip čia. Tai nebuvo daroma dėl tautos moralinio tvirtumo. Ten, kur vykdavo lošimai, neišvengiamai savo terpę rasdavo ir įvairaus plauko sukčiai bei vertelgos. Kauliukų padirbinėtojai, kortų sukeitinėtojai ir įvairiausių triukų meistrai tiesiog klestėdavo lošėjų lankomose erdvėse.

|Komentuoti...
Kazino žetonai / Klick
Kazino akademija

Kazino  lošimo automatai – tai ne bankomatai, jie nepraris bet kokios kupiūros ar monetos, kad būtų galima pradėti jais žaisti. Esama dviejų tipų lošimo automatų. Vieni jų priima žetonus – piniginio vieneto ekvivalentus, kuriuos išsikeisti galima lošimo įstaigoje. Kasoje pateikus įprastus pinigus, jie iškeičiami į žetonus. Šios specialiosios monetos gaminamos iš metalo – dažniausiai iš vario. Ant jų kaldinamas firminis kazino prekės ženklas. Kaip ir bet koks kitas piniginis atitikmuo, lošimo monetos turi savas apsaugos priemones, nustatytus dydžius, masę. Kraštai gali būti lygūs arba gruoblėti.

|
Komentuoti...
Pokeris – nuo salūnų iki pasaulinių turnyrų
Kazino akademija

Kaip ir džiazas bei alkoholiniai kokteiliai, taip ir pokeris prasidėjo Naujajame Orleane, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Neaišku, kas ir kaip pirmas pradėjo jį žaisti. Istorikų teigimu, šis žaidimas, tokį, koks žaidžiamas dabar, pradėtas žaisti XIX a. pradžioje, Luizijanos teritorijoje. Poque, taip jį vadino prancūzakalbė šios JAV valstijos dalis. Vėlesnieji angliškai kalbantys naujakūriai pradėjo šį žaidimą vadinti pokeriu. Taip jau du šimtmečius jis ir vadinamas visame pasaulyje.

|
Komentuoti...
Senosios kortų sukčių išmonės
Saugus lošimas

Šiuolaikinių žaidybinių kortų istorijos pradžia yra mįslinga, kaip ir visais laikais kortose vaizduojami simboliai bei figūros. Mokslininkai jau beveik šimtmetį ginčijasi dėl kortų kilmės ir pritapimo Europoje. Kortos žemyne pasirodė ne vėliau kaip XIV amžiuje. Pirmosios užuominos apie jas randamos Šiaurės Italijos ir Pietų Vokietijos miestų istorijos šaltiniuose. Ankstyvosios kortos buvo perpiešiamos rankomis, todėl buvo brangios ir ne kiekvienam prieinamos.

|
Komentuoti...
Fortūnos ratas

Internetinis portalas kazinopaslaptys.lt tiria visus gyvenimo aspektus susijusius su azartu. Mums pavyko užduoti pora klausimų vaikų psichologijos ir auklėjimo specialistei Ingridai K. – Ar vaikai yra linkę į azartą?    – Azartas – smarkus įsitraukimas į kokį darbą ar žaidimą, įkarštis, įnykis. Dažnai susijęs su rizika, net pavojumi, noru laimėti materialines gėrybes. Pasak psichologo dr. Gedimino Navaičio, azartas yra stipri emocija, turinti teigiamą ir neigiamą užtaisą. Teigiamą, nes skatina saviraišką, kūrybingumą, pažinimą. Neigiamą, nes sukelia norą nepagrįstai rizikuoti ir priklausomybę. Tyrimai liudija, kad su azartu susijusias problemas ir gebėjimą jas įveikti gali lemti psichologinės asmens savybės, socialinė aplinka ir genetiniai…

|
Komentuoti...
nauji lošimo automatai
Azarto klubas

Modernūs, elegantiški ir inovatyvūs  – taip azartinių pramogų mėgėjai apibūdina „Merkur Gaming“ lošimo automatus, pagamintus Vokietijoje. Ši stambi tarptautinė kompanija priklauso koncernui „Gauselmann Group“ ir užsiima šiuolaikinių žaidimų gamyba lošimų rinkoje. Visame pasaulyje „Merkur Gaming“ garsėja ne tik savo lošimo automatais, bet ir vaizdo loterijų terminalais bei kita įranga. Inovacinius sprendimus nuolat pateikianti „Merkur Gaming“ vadinama vokiškos kokybės standartu. Šios kompanijos sukurti automatai turi didelę bonusų sistemą ir žaidimų įvairovę. 12 naujausių „Merkur HD“ automatų su 30 integruotų žaidimų pirmoji Lietuvoje pristatė „Nesė“, valdanti lošimo namus „Nesė Casino“ Vilniuje ir Klaipėdoje. Tarp „karščiausių“ naujienų – tokie žaidimai kaip „Brilliant Sparkle“,…

|Komentuoti...
kur švęsti klaipėdoje vilniuje
Afiša

Kur švęsti gimtadienį? Kur švęsti bernvakarį arba mergvakarį? Su šūkiu „Norintiems patirti daugiau“ „Nesė“ pristato kitokias pramogas. Klaipėdos ir Vilniaus „Nesė pramogų banke“ jūsų laukia nepadorūs pasiūlymai. Atsispirti neįmanoma: tiems, kurių gyvenimo būdas kupinas naujovių ir azarto – paslaugos „Casino Night“, „Casino Birthday“, „Casino Start“ ir kiti. Kiekvienam pasinaudojusiam vienu iš pasiūlymų – 100 € vertės karališkos privilegijos: Pirmas kartas kazino – pasiūlymas naujokams, prisijungusiems prie „Nesė“ lojalumo programos. Jūsų laukia nemokamai išduodama „Nesė Start“ kortelė su privilegijomis lojalumo terminaluose. „Casino Night“ – nepadorus pasiūlymas draugų kompanijai: geri draugai progos susitikti nelaukia. Bet ką veikti, kai visos pramogos – išbandytos?…

|
Komentuoti...
Kur švęsti bernvakarį
Afiša

“Atsisveikink su laisve kitaip” – su tokiu šūkiu Klaipėdos ir Vilniaus “Nesė pramogų bankas” pristato specialią paslaugą būsimiesiems jaunikiams ir nuotakoms. Pastaruosius kelerius metus ši paslauga, kai bernvakario ar mergvakario šventės dalyviai pramogauja lošimo namuose –vis labiau populiarėja ir „Nesė Casino“. Bernvakario ar mergvakario dalyviams siūlomas pramoginis paketas: mokomasis žaidimų pristatymas, fotosesija išskirtinėje aplinkoje, šventinė vakarienė ar degustacija šalia įsikūrusiuose baruose. Vakarėlio dalyviams pateikiama ir lošimų istorija: kaip viskas prasidėjo apie 2 300 metų prieš Kristų, kai Kinijoje buvo sugalvotas žaidimas su plytelėmis. Dar po tūkstančio metų kareiviai pramogaudavo žaisdami kazino žaidimus. O senovėje lošimams naudoti kauliukai buvo gaminami iš…

|
Komentuoti...
Oazės žirgyno pokeris
Kazino akademija

Kortų žaidimo „Oasis Stud Poker“ tikslas -surinkti penkių kortų derinį, kurio vertė  – aukštesnė nei krupjė kortų derinio vertė. Žaidimui reikalingos priemonės – viena kortų malka, skiriamoji korta, vertiniai žetonai. Dalyvių skaičius – 1-6 žaidėjai prie vieno lošimo stalo ir kortas dalinantis krupjė. Žaidimas prasideda nuo to, kad kortos sumaišomos, nukeliamos. Tada atliekami pradiniai statymai ant laukelio „Ante“, po kurių krupjė dalina lošimo kortas: kiekvienam lošėjui – po 5 užverstas, sau – 4 užverstas ir 1 atverstą.

|
Komentuoti...