
Klaustukas / Medcitynews
Klausimų uždavimas yra pats paprasčiausias būdas susirinkti informaciją ir užpildyti žinių spragas. Tai savaime suprantamas metodas, lydintis pažinimą ir iš jo išplaukiančius pažangos rezultatus. Klausimus uždavinėja vaikai, filosofai, verslininkai, politikai, mokslininkai, menininkai ir šiaip visi gyvenantys ir nors kiek mąstantys sutvėrimai.
Socialiniame gyvenime klausimai užduodami pagal tam tikras – rašytas ir nerašytas – taisykles bei normas. Jas galima pavadinti bendravimo etiketu. Jo ribos siaurėja ar platėja nelygu kas ir kokiame kontekste bendrauja. Žurnalisto klausimynas, akivaizdu, skirsis nuo prokuratūros tardytojo klausimų rato.
Lošimų pasaulyje esama grupės klausimų, kuriuos užduoti iš tikro laikoma prasto tono ženklu. Ypač kalbant apie socialinį bendravimą tarp nelošiančiųjų ir azartinių žaidimų entuziastų.
Pavyzdžiui neįsivaizduojama situacija, kad žmogus lošėjui neužduotų šių pagrindinių smalsumą žadinančių klausimų: Kiek laimėjote? Kiek pralošėte? Kiek laiko lošiate? Čia yra kertinė informacija, kuri domina kiekvieną interesantą. Ir visgi užduoti šiuos klausimus tiesiogiai – tai tas pat, kaip ir nepažįstamo žmogaus net nepasisveikinus paklausti kiek uždirbi. Kiekvienas lošėjas, puikiai žino, kad pašnekovą labiausiai domina kaip tik ši informacija. O profesionalus lošėjas apskritai žino, kas dedasi naujo pašnekovo galvoje, nes veikiausiai jau yra nevieną sykį ištardytas kitų pašnekovų. Todėl vietoj tiesioginio paklausimo užvis geriausia pradėti šnekėti neutralia tema. Dešimčia atvejų iš dešimties norima informacija tiesiog organiškai išplaukia iš bendrojo pokalbio.

Lošimas / Quotesgram
Ar kada nors ruošiatės liautis lošti? Šitoks klausimas yra nekorektiškas, o jei kalbama su profesionalu – tai ir visiškai bereikalingas. Ydingas ne pats turinys, tačiau jo formuluotė. Tai klausimas, į kurį atsakymą galima gauti netgi kalbant apie lošėjo mėgstamus patiekalus. Profesionalus lošėjas, iš savo pomėgio uždirbantis pinigus, lošti niekada nesiliaus.
KOMENTARAI