Kauliukų Viešpats, Vyras Auksine Ranka

Visi žaidimai, kuriuos siūlo lošimo įstaigos ir internetiniai kazino, gali būti suskirstyti į tris stambias grupes. Šis suskirstymas bus sąlygiškas ir nepretenduoja sukurti griežtos žaidimų klasifikacijos. Kita vertus šiame tekste nebus aptarinėjami tie azartiniai žaidimai, kurie žaidžiami tarpusavyje, komandoje, ar vienas. Natūralus klausimas – kam tuomet reikalingas toks skirstymas, į kurį kas nors neįtraukta ir negali būti klasifikacijos pagrindu? Neretai būna taip, kad būsimieji kazino lankytojai, o ypač – besilankantieji ten pirmą kartą, kurį laiką yra priversti laužyti galvas, ką ten vis dėlto žaisti. Žemiau pateiktas suskirstymas yra labai paprastas ir, pagal savo žaidimo polinkius, būsimasis kazino lankytojas lengvai priskirs…

Azartas – vienas pagrindinių žmogaus gyvenimo variklių. Žinoma, ne siaurąja lošimų ir žaidimų prasme, o veikiau grynąja filosofine ir metafizine. O šiais laikais azartas yra neatsiejama kasdienybės dalis. Noras padaryti geriau, siekis susikurti patogumą, nuolatinis ir nenutrūkstantis ieškojimas, klausimų kėlimas ir atsakymų formulavimas. Bet kuris visuomeninis reiškinys pateikiamas taip, kad sukeltų nesustojantį azartą. O populiariosios kultūros veikėjai – muzikos, kino, televizijos žvaigždės – nepaliaujamai apie tai primena. Imkime tą pačią popkultūrą ir pažvelkime, kiek gi yra dainų, vienaip ar kitaip susijusių su azartų tiek siaurąja, tiek plačiąja prasmėmis. Begalės. Tiesa, kaip ir kiekviename bet kokio lygio meno kūrinyje, tekstas kuria…

Sakoma, kad pokeryje tu būsi niekas, kol kas nors neprilipins tau tinkamos pravardės, kuri taps slapyvardžiu, vizitine kortele ar prekiniu ženklu. Ko tik nerasite tarp pokerio žaidėjų pravardžių: nuo „Paršiuko“ iki „Jėzaus“. Vieniems pravardės prilimpa atsitiktinai, kiti – pravardžiuojami už elgesį ar charakterio savybę. Šiame sąraše rasite 10 žymiausių pokerio žaidėjų ir jų pravardžių istorijų. 10. Hovardas Ledereris, žinomas kaip „Profesorius“ Sakoma, kad pats amerikietis pokerio žaidėjas šios pravardės nekenčia, bet tai vis geriau negu paskutinė bandyta jam prilipinti „Howard The Coward“ (lietuviškai „Howardas-bailys“) pravardė. H. Ledereris 2012 m. buvo kaltintas įsivėlęs į finansinę aferą, susijusią su pokerio svetaine bei…

Vieni jų jau buvo žvaigždės, kai pradėjo lošti, kitiems lošimas sutrukdė, dar kitiems padėjo išgarsėti. Vieni jų profesionalūs lošėjai, kitiems tai – tik laiko praleidimas. Dėkingas pokeriui Amerikiečių socialinių tinklų žvaigždė, Instagram karaliumi tituluojamas playbojus , aktorius, modelis ir pokerio žaidėjas Denas Blizerianas, išgarsėjo būtent lošimų dėka. Pokeryje jis sužibėjo 2009 m. WSOP turnyre. Vėliau buvo išrinktas ir vienu iš juokingiausių pokerio lošėjų. Akivaizdu, kad D.Blizerianas siekė publikos dėmesio turėdamas savo tikslų, mat jau tada jis dirbo kaskadininku. D.Blizerianas šiandien yra iš pokerio milijonus uždirbanti žvaigždė. Išgarsino daina apie tūzą Jis išgarsėjo irgi lošimo dėka, tiksliau dainos apie lošimą „Ace…

Kauliukų žaidimas, ko gero, yra seniausias visoje žmonijos istorijoje. Todėl nenuostabu, kad sukčiavimo būdų įvairovė šiame žaidime yra kur kas didesnė ir išmoningesnė negu kituose. „Pakrauti kauliukai“, „kontroliuojami metimai“, „metikai-specialistai“ – tai tik menka dalelė kauliukų sukčių arsenalo. Pažvelkime į keletą bendriausių metodų, kuriuos gali naudoti nesąžiningi žaidėjai. „Pakrautieji“ kauliukai – tai žinomiausias sukčiavimo metodas. Archeologinių kasinėjimų metu Mesopotamijoje rasti kauliukai su pakeistu svorio centru. „Pakrauti“ kauliukus galima keletu būdų. Pavyzdžiui, gaminant kauliukus, vienoje briaunoje palikti kiaurymę. Arba priešingai, vieną briauną pasunkinti. Užvis paprasčiausia – pagilinti kauliuko akis ir prilieti į jas švino. Pasunkinti reikia priešingą briauną negu ta, kurioje…

Tik atsiradus bet kokiam žaidimui, sykiu atsiranda ir žmonių, besitikinčių iš jo pasipelnyti bet kokia kaina. Kauliukų žaidimas, lydintis žmoniją nuo seniausių laikų, taip pat ne išimtis. Pirmieji sukčiavimo kauliukais atvejai fiksuojami jau senovės istorijoje. Sukčiai visuomet buvo plačiai pasklidę po pasaulį – tai liudija archeologiniai kasinėjimai, apie juos kalba rašytiniai šaltiniai.

Lošėjo argumentas, dar žinomas Monte Karlo klaidos pavadinimu – tai įsitikinimas, kad jei kažkas tam tikrą laiko tarpą vyksta dažniau nei įprasta, tuomet ateityje šis įvykis kartosis rečiau. Galimas ir atvirkštinis įsitikinimo variantas. Kitaip tariant, tai manymas, kad atsitiktinis procesas taps mažiau atsitiktinis ir labiau nuspėjamas, jei jis tam tikru periodu kartojasi. Įspūdingiausias pavyzdys užfiksuotas Monte Karlo (Monako kunigaikštystė) kazino 1913 m. rugpjūčio 18 d. Kamuoliukas juodame laukelyje sustojo dvidešimt šešis kartus iš eilės. Statistiškai tai mažai tikėtinas atvejis, todėl kazino lošėjai po kiekvieno kamuoliuko sustojimo juodame laukelyje kitąsyk statydavo ant raudono, taip pralošdami didžiules sumas.

Klausimų uždavimas yra pats paprasčiausias būdas susirinkti informaciją ir užpildyti žinių spragas. Tai savaime suprantamas metodas, lydintis pažinimą ir iš jo išplaukiančius pažangos rezultatus. Klausimus uždavinėja vaikai, filosofai, verslininkai, politikai, mokslininkai, menininkai ir šiaip visi gyvenantys ir nors kiek mąstantys sutvėrimai. Socialiniame gyvenime klausimai užduodami pagal tam tikras – rašytas ir nerašytas – taisykles bei normas. Jas galima pavadinti bendravimo etiketu. Jo ribos siaurėja ar platėja nelygu kas ir kokiame kontekste bendrauja. Žurnalisto klausimynas, akivaizdu, skirsis nuo prokuratūros tardytojo klausimų rato.

Žaidimas kauliukais yra ne tik viena populiariausių kazino žaidimų rūšių pasaulyje, tačiau taip pat ir vienas sudėtingiausių ir labiausiai komplikuotų žaidimų naujokams. Tačiau ekspertai pradedantiesiems lošėjams kaip tik ir siūlo pradėti nuo kauliukų. Bent jau stebėti ir, jei yra poreikio, statyti už laimėtoją. Šiuolaikinių kazino kauliukų žaidimo (angl. Craps) ištakos siekia viduramžių Kryžiaus žygius ir anglišką žaidimą „Šansas“ (angl. Hazard) .

Mokydamiesi istorijos, skaitydami filosofų ar politinių veikėjų raštus ir traktatus arba pasaulinio lygio literatų klasikinius kūrinius retai kada susimąstome, kokių žmogiškų silpnybių turėjo šie žmonės. Suveikia emocinis saugiklis – jei jau kas įžengė į istoriją su doro elgesio ir etikos normų tyrinėjimo pasiekimais, tai pats tikrai negalėjo būti amoralus degeneratas. Tačiau kai kurios biografinės detalės parodo ir kitą tokių žmonijai nusipelniusių veikėjų pusę. Tą žmogiškąją, neapšviestą šlovės ir moralumo nimbais.