Dievai irgi žaidė kauliukais

Kaip žinia, mitas yra kolektyvinis liaudies fantazijos kūrinys, kuriame per konkrečius personažus ir sugyvintas būtybes apibendrintai atspindima tikrovė. Mitologija, pasirodo, turi sąsajų ir su azartiniais žaidimais, kuriuos globodavo antikiniai dievai ar net patys išbandydavo savo sėkmę.

Azartinius žaidimus globojo dievai / Greek-mythology-pantheon.com

Azartinius žaidimus globojo dievai / Greek-mythology-pantheon.com

Actekų dievas Macuilxochitl’as, kitaip žinomas Xochipill’io vardu – azartinių žaidimų, švenčių, muzikos ir šokių dievas.

Majai, iš istorinių šaltinių žinoma, žaisdavo žaidimą su kamuoliais ir lažindavosi, kuri komanda laimės. Pralaimėjusieji būdavo paaukojami dievams. Iš tikrųjų, kankinimai ir žmonių aukojimai buvo neatskiriama majų religinių ritualų dalis; buvo tikima, kad tokios aukos užtikrina derlingumą, vaisingumą, parodo paklusnumą dievams ir juos nuramina; jeigu neaukojama, dievai siunčia žmonėms nelaimes ir chaosą. Žmogaus kraujas esąs būtinas santykius su dievais užmegzti, todėl majų vadai, kaip tarpininkai tarp žmonių ir dievų, praktikavo kraujo aukas ir net savęs kankinimą.

Romėnų azarto dievė – Fortūna. Romėnų mitologijoje Fortūna – sėkmės, likimo ir atsitiktinumo deivė. Iš pradžių Fortūna buvo derliaus, vaisingumo ir motinystės deivė, klasikinio periodo metu identifikuota su graikų deive Tiche. Fortūnos kultą įsteigė Servijus Tulijus. Turėjo vieną šventyklą Forum Boarium vietovėje, kita skirta Romos žmonių Fortūnai (Fortuna Populi Romani) ant Kvirinalio.

O graikų mitologijoje galima rasti pasakojimų, kaip atsirado jūros, dangaus ir pragaro globėjai – žaidžiant kauliukų žaidimą tarp Poseidono, Hado ir Dzeuso. Būtent šis žaidimas nulėmė, jog Dzeusui atiteko Olimpas, Hadui – požemis, o Poseidonui – jūra. Indijoje lošimą globoja deivė Divali, globojanti taip pat ypač populiarų šviesų festivalį.

Daug žmonių tiki religijos, mitų ir mitologijos įtaka, todėl dažnai traukia į tokius kazino, kurie pavadinti dievų, globojusių azartinius žaidimus, vardais. Pavyzdžiui, Actekų kazino, kuriame galima ne tik palošti, bet ir daugiau sužinoti apie šią istorinę kultūrą. Esama pavadintų ir Fortūnos vardu ir netgi Poseidono, Hado, Dzeuso ar Olimpo kalno pavadinimu.

Prisijungti su Facebook

TOLIAU SKAITYKITE

Oazės žirgyno pokeris
Kazino akademija

Kortų žaidimo „Oasis Stud Poker“ tikslas -surinkti penkių kortų derinį, kurio vertė  – aukštesnė nei krupjė kortų derinio vertė. Žaidimui reikalingos priemonės – viena kortų malka, skiriamoji korta, vertiniai žetonai. Dalyvių skaičius – 1-6 žaidėjai prie vieno lošimo stalo ir kortas dalinantis krupjė. Žaidimas prasideda nuo to, kad kortos sumaišomos, nukeliamos. Tada atliekami pradiniai statymai ant laukelio „Ante“, po kurių krupjė dalina lošimo kortas: kiekvienam lošėjui – po 5 užverstas, sau – 4 užverstas ir 1 atverstą.

|Komentuoti...
Las Vegaso juosta / Plazaresearch
Fortūnos ratas

Kai kurie žmonės sureaguotų nevienareikšmiškai, jei išgirstų vieno Merilendo universitete dėstomo kurso pavadinimą. Vietinis profesorius Stephenas McDanielis čia skaito paskaitas apie „Lošimą naujajame tūkstantmetyje“. Viduriniosios kartos atstovai neabejotinai prisimena savo aukštąsias mokyklas ir, greičiausiai, nejučia pagalvoja – „O kodėl manęs niekas nemokė, kaip teisingai pastatyti žetonus ar išsirinkti loterijos numerį?“ Juos galima nuraminti. Šito nemoko nei ekstravagantiškasis profesorius. Tiesiog po paskaitų kurso McDanielio studentai žymiai geriau supras apie azartinių žaidimų pasaulio platybes ir bus žymiai geriau informuoti klientai negu jų pirmtakai, metų metus chaotiškai pirkę loterijos bilietus, lažinęsi dėl sporto varžybų ar žaidę lošimo namuose. Pats profesorius McDanielis apie savo…

|
Komentuoti...
Azarto klubas

Markuso Imbsvailerio kriminaliniame romane „Azartiniai lošimai“ pasakojama apie Maksą Kolerį. Šis vardas skaitytojams nėra naujas – pagrindinio veikėjo, pavadinto Makso Kolerio vardu, nuotykiai aprašinėjami ir kitose šio autoriaus knygose. M. Imbsvailerio knyga „Azartiniai lošimai“ yra šešta knyga iš gausios serijos, kurią iš viso sudaro aštuonios knygos: „Kalno kapinaitės“, „Galutinis aktas“, „Senojo miestelio šventė“, „Buteno grožis“, „Paskutinė akimirka“, „Azartiniai lošimai“, „Svajonių miestas“, „Atsisveikinimo turas“. Knygoje „Azartiniai lošimai“ privataus tyrėjo Kolerio užduotimi tampa sėkminga maratonininkė Katinka, kuri olimpinėse žaidynėse teikia daugiausiai vilčių. Ji sėkmingai būtų ir sportavusi, pasiekusi aukščiausią savo karjeros viršūnę olimpiadoje, jeigu ne vieną dieną sulauktas grasinimas, jog verčiau olimpiadoje…

|
Komentuoti...
Azarto klubas

Azartinių žaidimų plėtra jau nesustabdoma tapo 17 amžiuje, kuomet atsirado pirmosios valstybinės loterijos. Nepaisant šio proveržio, ir tuomet jau buvo daug draudimų ir kliūčių. Valstybės valdžios atstovai jau tuomet turėjo pripažinti, kad visiškai uždrausti azartinius žaidimus nelabai įmanoma. Esama daug teorijų, iš kur atsirado klasikinė ruletė. Vieni sako, jog ją išrado romėnai, nusižiūrėję vežimo ratą, o kitų tikinimu, pirmoji ruletė ir panašūs į ją žaidimai atsirado Kinijos vienuolynuose. Dėl šiuolaikinės ruletės išradėjo klausimų nekyla – ją sukūrė prancūzų matematikas Blezas Paskalis (žinomas dėl Paskalio trikampio). Jo tyrimų objektas buvo ruletės ratas. Filosofijos istorijoje Paskalis žinomas dar ir dėl to, kad…

|
Komentuoti...
Azarto klubas

Knygų apie azartinius lošimus išleista daug ir įvairių visomis kalbomis. Jose dalijami patarimai, kaip žaisti, kaip išlošti, o kitose rašoma apie azartinių lošimų istoriją. XVII amžiaus azartinių žaidimų vystymąsi aprašė ir austras Manfredas Zollinger savo knygoje „Azartinių žaidimų istorija – nuo XVII a. iki Antrojo pasaulinio karo“. Knygoje skaitytojui pateikiama informacijos apie tuo metu vyravusius azartinius žaidimus, teisinius sunkumus, kurie egzistavo anuomet. Azartiniai lošimai buvo uždrausti, bet nepaisant to, jie klestėte klestėjo ir būdavo žaidžiami netgi toje pačioje teismo salėje. Panaši situacija, pasak autoriaus, yra su dabartiniais internetiniais lošimais, kuomet jie Vokietijoje yra draudžiami, tačiau pasiūlymų gausa net akis bado….

|Komentuoti...
Gausos deivė? Warriorsofmyth
Azarto klubas

Lošimas daugeliu atveju yra susijęs su prietarais. Kartais jie visai suprantami, pateisinami ir gali būti priskirti visuomeninio ritualo kategorijai. Tam tikros aprangos dėvėjimas, pasitikėjimas „laimingais“ skaičiais, sėkmę nešančių aksesuarų naudojimas. Tačiau nutinka ir taip, kad prietarai pasiekia visiškos šizofrenijos lygį ir virsta burtais. Juos būtų galima sudėti į lošėjo grimuarą, magijos vadovėlį su užkeikimais, dvasių vardais ir jų antspaudais. Šio žanro knygose rašoma, kaip išsikviesti angelus ar demonus, atlikti būrimus bei įgyti stebuklingų galių. Štai, pavyzdžiui, burtas, padėsiantis pritraukti pinigus lošiant, gali būti naudojamas loterijų, kazino, lažybų ir bet kokių kitų azartinių žaidimų laimėjimams, sako grimuaro autoriai. Jie taip pat…

1 |Komentuoti...
Azarto klubas

Žlungant Vakarų Romos imperijai, visas Vakarų civilizacijos pasaulis paniro į chaosą. Azartiniai žaidimai – taip pat. Buvę itin populiarūs ir mėgstami, ilgam buvo nustumti į užmarštį, išskyrus Kinijoje, kurioje azartiniai žaidimai klestėjo. Tamsiaisiais viduramžiais buvo sunku: nebuvo vieningos valdžios ir apskritai jokios kontrolės. Turtingieji dar labiau lobo, o vargšai dar labiau skurdo. Azartiniai žaidimai buvo skirti aristokratams – logiška, nes jie vieninteliai turėjo pinigų lošimams. Bet į žaidimus, šiek tiek kitokius, pasinerdavo ir neturtingieji. Pats populiariausias žaidimas buvo kauliukais, nes lengva žaisti ir žaidimo priemones bet kur nusinešti. Tuo laikmečiu pradėtas žaisti žaidimas „Pavojus“ („Hazard“). Olimpinės žaidynės anuomet buvo pakeistos…

|
Komentuoti...
Didžioji kinų siena / 2daytalk
Azarto klubas

Sakoma, kad su pinigais kartais nutinka kaip su neįdomia informacija – „pro vieną ausį įeina, pro kitą išeina.“ Tiksliau dažniausiai jie nei per ilgai užsilaiko kišenėse, nei įsigyjam kažką tokio, ką galėtume įvardinti kaip „yra į ką pažiūrėti“. Juolab jeigu pinigai yra ne sunkiai uždirbti, o, tarkim, laimėti loterijose. Visgi pasaulio istorijoje nemažai įsimintinų objektų ir įvykių išvydo dienos šviesą būtent dėl lėšų, kurios buvo surinktos tokiu būdu. Apžvelkime keletą įsimintiniausių atvejų. Didžioji kinų siena Šis vienintelis iš kosmoso matomas žmonijos statinys gal taip ir būtų subyrėjęs iki visiškai nežymios plytos, jeigu ne ankstyvoji Keno loterijos versija. Apie 200 m….

|
Komentuoti...
Kazino akademija

Kiekvienas, žaidžiantis azartinius žaidimus, siekia ne tik smagiai praleisti laiką, bet ir išvengti visiško piniginių išteklių praradimo. Tam prieš bet kokį lošimą dera susidaryti vadinamąjį lošimo rezervą, t. y. išskirti sumą pinigų, skirtų lošimui. Jai pasibaigus reiškia, kad pasibaigia ir lošimas. Be to, tinkamai valdant savąjį rezervą bus galima išsaugoti savo pinigus tiek, kiek patys laikysite esant reikalinga. Būtina atminti vieną dalyką: visiškai išvengti pralaimėjimų nepavyks. Dar daugiau, ne retas atvejis, kad lošimo rezervas bus greitai iššvaistytas. Kad taip neįvyktų, į pagalbą būtina pasitelkti lošimo rezervo valdymo metodikas. Lošimo rezervo valdymas – tai ištisas mokslas, kaip elgtis su savo kapitalu…

|
Komentuoti...
Azarto klubas

Pernai Atlantik Sičio (JAV) kazino išbandė naujo tipo lažybas: konkurenciją, skatinančią kliautis fiziniais gebėjimais, o ne sėkme. Kazino vadovai organizavo krepšinio varžybas, taip suteikdami galimybę žaidėjams užsidirbti – žaidėjai sprendė, kokius statymus atlikti, atsižvelgdami į savo fizinį pasirengimą. Po sau mesto iššūkio kazino atstovai tikino, jog tai – pirmas žingsnis, siekiant įgyvendinti naujo azartinio lošimo idėją, tačiau ne paskutinis, mat ir toliau planuojama organizuoti tokius turnyrus. Organizatorių tikinimu, ši žaidimų rūšis panaši į pokerį. Turnyro dalyviai varžėsi 90 sekundžių raunde, buvo galima įmesti 16 metimų iš 15 pėdų atstumo (4,5 m) ir 10 metrų aukščio. Geriausiai pasirodę keturi žaidėjai pasidalijo…

|Komentuoti...
Lošimas / Wisegeek
Fortūnos ratas

Tikriausiai daugelis laimės ieškotojų pro akis praleidžia nemalonumus ir dėmesį sutelkia į sėkmės istorijas. Sekantieji tokių asmenų kaip profesionalaus pokerio žaidėjo Dan Bilzerian Instagram ir Twitter paskyras dažniau galvoja apie sumas su šešiais nuliais ir retai susimąsto apie kitą monetos pusę – vieną visiškai apvalų nulį. Azartinius lošimus galima būtų prilyginti ekstremaliam sportui – norint skaudžiai nesitėkšti ant žemės, reikia turėti nemažai įgūdžių. Būtent įgūdžiai nulemia, kad vieniems žmonėms lošimas tampa niekur nevedančia manija, o kitiems – jaudinančiu, bet įprastu gyvenimo būdu.

|Komentuoti...
Minsko kazino "Diamond Princess" / Worldofprincess
Azarto klubas

Baltarusijos respublika, planinės ekonomikos ir valstybinės kontrolės bastionas Rytų Europoje, gali pasigirti ne vien seniausiu aktyviu autoritaru. Nemažai užsienio turistų pritraukia vaizdingi šalies peizažai ir senovinės architektūros objektai. Baltarusija pasižymi kiek netikėta savybe: čia veikia neprastai išvystyta azartinių žaidimų industrija. Nepaisant to, kad lošimai ir kazino čia įteisinti ne taip seniai, kai kurie lošimų namai yra „brandūs“ ir sėkmingai konkuruoja su kaimyninėmis šalimis. Prezidentas Aleksandras Lukašenka, skirtingai nei jo kolegos iš kaimyninių valstybių, nusprendė išnaudoti azartinių žaidimų verslo galimybes. Tačiau, kaip ir daugelis Baltarusijos gyvenimo aspektų, lošimai griežtai kontroliuojami valstybės. Anot prezidento, tai vienintelis būdas suvaldyti ir reguliuoti azartinių žaidimų…

|
Komentuoti...
Azartiniai žaidimai islame / Pinterest
Azarto klubas

Lošimą visos pagrindinės islamo srovės traktuoja kaip nepelnytą turto įsigijimą. Azartiniai žaidimai, anot Korano, priverčia žmogų pamiršti savo Kūrėją ir maldas, veda prie tingumo ir sunaikina darbo stimulus ir sukelia pagiežą bei priešiškumą. Lošimas musulmonų kultūroje – tai pinigų ar gėrybių įgijimas ar praradimas, priklausantis nuo žmogaus valiai nepaklūstančių veiksnių. Bet koks šią savybę turintis žaidimas yra draudžiamas, jei jis žaidžiamas tikintis pinigų ar gėrybių sugrįžimo, t. y., naudos. Islamo kultūroje tai vadinama „maysir“ ir kildinama iš žodžio, reiškiančio lengvumą, nerūpestingumą, neatsakingumą. Tai nuoroda, kad pinigai ir gėrybės lošiant įgyjamos ar prarandamos lengvai. Požiūrį į azartinių žaidimų žalą puikiausiai atspindi…

|
Komentuoti...
Azartiniai žaidimai ir krikščionybė / Theuglytruth
Azarto klubas

Populiarioji kultūra sudaro įspūdį, kad azartiniai žaidimai, ypač lošimo namuose, yra visuomenės grietinėlės užsiėmimas, gražių, turtingų žmonių reikalas, o įprastam vidutiniokui dažnai gresia įvairiais nemalonumais, visų pirma – liguista priklausomybe. Realiame gyvenime su kazino smarkiai konkuruoja loterijos, sporto lažybos, lošimai internetu. Televizijoje ir internete prie sporto šakų lygiomis teisėmis yra priskiriamas ir pokeris. Specializuota žiniasklaida su pasididžiavimu skelbia apie nuolatinį lošiančiųjų skaičiaus augimą. Azartiniais lošimais yra vadinami žaidimai arba abipusės lažybos, kurių dalyviai, siekdami piniginio laimėjimo, savo noru rizikuoja netekti įmokėtos sumos. Daugelis samprotauja taip: jei lošėjas turi savų pinigų ir nėra psichologiškai priklausomas nuo lošimo, nieko čia blogo. Net…

|
Komentuoti...
Azartiniai žaidimai judaizme / Forward
Azarto klubas

Judaizmas – seniausia gyvuojanti monoteistinė religija, susiformavusi prieš 3500 metų Viduriniuosiuose Rytuose. Šventoji šios religijos knyga, Tora, apibrėžia žydų gyvenimo būdo gaires ir patarimus. O kadangi žydai laiko save išrinktąja tauta, tai ir jų gyvenimo būdas turėtu būti sektinu etikos pavyzdžiu kitoms tautoms. Azartinių žaidimų klausimas judaizme nėra aiškinamas vienareikšmiškai. Rabinai lošimą laiko neetiška veikla. Anot jų, kiekvienas, norintis būti teigiamu moraliniu vedliu, lošimo turėtų vengti. „Azartas yra finansiškai rizikingas ir sukelia priklausomybės pavojų, tad moraliniu požiūriu kiekvienas laimintysis iš tikro pralošia“ – sako judaizmo mokytojai. Judaizmo atšakos Habad rabino Elizerio Dancingerio (Eliezer Danzinger) požiūris dar griežtesnis. Lošimas, anot jo,…

|Komentuoti...
Mejeris Lanskis su šeima / Nydailynews
Fortūnos ratas

Žymaus žydų gangsterio Mejerio Lanskio (Meyer Lansky) duktė Sandra ir anūkas Henris Rapoportas (Henry Rapoport) kreipėsi į JAV Federalinę užsienio pretenzijų komisiją su bendradarbiavimo prašymu. Šeima siekia susigrąžinti Lanskių nekilnojamąjį turtą Kuboje. Kaip rašo JAV dienraštis Daily Mail, Sandra Lanski taikosi į kazino-viešbučius Havana Riviera ir Marina Hemingway, kurie iki 1959 metų priklausė „mafijos buhalteriu“ vadintam M. Lanskiui. Kuomet Kuboje valdžią perėmė komunistai, visas amerikiečiams priklausantis turtas buvo nacionalizuotas. Šeštajame dešimtmetyje viešbučiuose gyvenimas virte virė. Čia apsistodavo pirmojo ryškumo žvaigždės. Koncertuodavo Frenkas Sinatra (Frank Sinatra), kuris, kaip manoma, buvo viešbučių bendrasavininkis. S. Lanski ir H. Rapoportas nekilnojamąjį turtą vertina 70…

|Komentuoti...
Roma / Crystalinks
Azarto klubas

Užsukus į bet kurį šių dienų kazino, galima būtų pamanyti, kad viskas taip ir prasidėjo – nuo patalpų be laikrodžių, kuriose sklinda azartą skatinanti muzika, kur retai sutiksi blogos nuotaikos kamuojamus žmones ir kur imamasi kad ir mažiausių gudrybių, siekiant užtikrinti malonias pramogas. Interneto kavinių lankytojai tikriausiai irgi retai besusimąsto, kad dar visai neseniai kompiuterio gabaritai viršijo dabartinių kavinių plotą. Tačiau archeologinių tyrimų duomenys leidžia suprasti, kad senovės Romos gyventojai mėgo lošimus ne ką mažiau nei triukšmingas puotas ir kruvinas gladiatorių kovas.

|
Komentuoti...
"Casino Monte Carlo" / Ibellhop
Azarto klubas

Istorija pateikia nemažai pavyzdžių, kai valstybės iždo problemas buvo bandoma spręsti per azartinius žaidimus. Ko gero efektyviausiai savo bėdas sudorojo Monako kunigaikštystė XIX a. pabaigoje. Tuo metu čia tvyrojo tikras chaosas: mokesčių politika kėlė neslūgstančius maištus, du miestai – Mentonas ir Rokbriunas – atsiskyrė nuo kunigaikštystės, iždas nyko tiesiog akyse. Tokių negandų fone kunigaikštis Karolis III 1856 m. paskelbė valstybinį dekretą dėl Monako lošimo namų įsteigimo. Tačiau pirmiesiems kazino valdytojams nelabai sekėsi tvarkytis su naujuoju verslu. Įstaigos būdavo tuščios, krupjė iš neturėjimo ką veikti lošė tarpusavyje, o kazino veikiai bankrutuodavo. Tuomet Karolis III kreipėsi į turtingą Prancūzijos bankininką ir sėkmingą…

|
Komentuoti...
Lošimai Prancūzijos dvaruose / Chesterbagatelle
Kazino akademija

Pirmieji rašytiniai šaltiniai lošimo namus Prancūzijoje mini dar XIII amžiuje. Tačiau nė vienoje kitoje valstybėje azartiniai žaidimai nebūdavo taip dažnai uždrausti kaip čia. Tai nebuvo daroma dėl tautos moralinio tvirtumo. Ten, kur vykdavo lošimai, neišvengiamai savo terpę rasdavo ir įvairaus plauko sukčiai bei vertelgos. Kauliukų padirbinėtojai, kortų sukeitinėtojai ir įvairiausių triukų meistrai tiesiog klestėdavo lošėjų lankomose erdvėse.

|
Komentuoti...
Kazino žetonai / Klick
Kazino akademija

Kazino  lošimo automatai – tai ne bankomatai, jie nepraris bet kokios kupiūros ar monetos, kad būtų galima pradėti jais žaisti. Esama dviejų tipų lošimo automatų. Vieni jų priima žetonus – piniginio vieneto ekvivalentus, kuriuos išsikeisti galima lošimo įstaigoje. Kasoje pateikus įprastus pinigus, jie iškeičiami į žetonus. Šios specialiosios monetos gaminamos iš metalo – dažniausiai iš vario. Ant jų kaldinamas firminis kazino prekės ženklas. Kaip ir bet koks kitas piniginis atitikmuo, lošimo monetos turi savas apsaugos priemones, nustatytus dydžius, masę. Kraštai gali būti lygūs arba gruoblėti.

|
Komentuoti...