Azartiniai žaidimai ir visi su jais susiję reiškiniai visame pasaulyje yra labai mėgiami įvairių mokslo sričių tyrinėjimo objektai. Šios tematikos straipsniai periodiškai pasirodo garsiausiuose moksliniuose žurnaluose. Vienuose tyrimuose analizuojami, apibendrinami ir akademiniu žargonu apipinami faktai, kurie atrodo savaime suprantami kiekvienam mirtingajam. Kitų tyrimų rezultatai ir išvedamos sąsajos kartais nustebina ar net verčia šyptelėti. Jūsų dėmesiui – keletas tyrimų, galbūt leisiančių į azartinių žaidimų pasaulį pažvelgti kiek kitaip. Alkanojo užuojauta sočiajam Utrechto universitete Olandijoje 2014 m. rudenį buvo atlikti tyrimai, kurių metu bandyta išsiaiškinti sotumo jausmo ir sprendimo priėmimų kokybės sąryšį. Mokslininkai priėjo išvadą: tiriamieji, kurie prieš žaidimą nevalgo, priima geresnius…

Pasirodo, kad visiems puikiai žinomas posakis, jog už pinigus laimės nupirkti neina, nėra visiškai teisingas. Kembridžo universiteto (Jungtinė Karalystė) mokslininkai nustatė, kad pinigų leidimas visgi gali pagerinti emocinę būseną. Visa paslaptis ta, kad reikia žinoti savo asmenybės tipą ir leisti pinigus tinkamiems dalykams. Žinoma, atvirkštinis procesas irgi veikia – leisdami pinigus dalykams, kurie visai nedera su mūsų asmenybe, mes tik sukeliam sau liūdesį ir sąžinės graužimą. Tai ne tik nepadeda pasijusti laimingesniais, bet netgi gali smarkiai pakenkti vidinei pusiausvyrai. Nors tokio tipo tyrimai nėra preciziškai tikslūs, kitą kartą renkantis iš dviejų pirkinių, verta pabandyti įsigyti tą, kuris labiau atitinka jus…

Naujas tyrimas, kurį atliko Švedijos konsultacinė įmonė „Mediavision“, atskleidė, jog Švedijos jaunimas labiausiai mėgsta internetinius kazino, o štai į tradicinius azartinius lošimus mieliau pasineria vyresnės kartos atstovai. Tyrimo metu paaiškėjo ir tai, kad jaunieji švedai mielai sportu užsiiminėja internete, šioje erdvėje taip pat naudojasi internetinių kazino paslaugomis ir lošia internetinį pokerį. O štai vyresni gyventojai tikisi sėkmės iš loterijų ir sporto lažybų, pavyzdžiui, futbolo ar žirgų lenktynių. Švedijoje azartiniai lošimai yra gana populiarūs. Manoma, jog 40 procentų švedų tarp 18 ir 74 metų kiekvieną mėnesį pabando sėkmę azartiniuose lošimuose, investuodami savo lėšas, o ne žaisdami netikrais pinigais. Dėl didelio Švedijos…

Kaimynai yra tie žmonės, šalia kurių praleidžiam tikrai gana nemažą gyvenimo dalį. Ir, nors su dauguma persimetam nebent „labas rytas“, visgi neišvengiamai pastebim, kas pas juos dedasi. Ir kaip gi nepastebėsi, jeigu kaimynas pirko naujutėlį automobilį, o pačiam šiandien savo seną geldą tenka varyti į servisą? Filadelfijos Federalinio rezervo banko atliktas tyrimas parodė, kad tokios pavydžios mintys veda į bankrotą. Tyrimo metu vienoje iš Kanados provincijų buvo tikrinamas ryšys tarp loterijų laimėjimų ir jų įtakos laimės kūdikių kaimynystėje įsikūrusių asmenų bankrotui. Paaiškėjo, kad loterijų laimėtojų kaimynai neįprastai dažnai pasiskelbia, kad bankrutavo. Ir kuo didesnis laimėjimas, tuo didesni šansai, kad aplinkiniams…

Kas nutiktų, jeigu akademinę aplinką sujungtume su kazino? Tai visiškai sutrikdytų mokinių ir studentų dėmesį, pažymių vidurkis kristų, taip sakant, „žemiau jūros lygio“, o solidžiausių mokslo įstaigų reputacija būtų nepataisomai sugadinta? Vienas Bristolio universiteto (Anglija) profesorius teigia, kad poveikis kaip tik būtų priešingas. Neuromokslų ir švietimo srities profesorius Polas Hovardas Džounsas (Paul Howard-Jones) siūlo visas pamokas ir paskaitas vesti pasitelkiant kompiuterinius lošimo žaidimus. Jo įsitikinimu, jie skatina sutelkti dėmesį ir tuo pačiu kelia panašų malonų jaudulį kaip, pavyzdžiui, važinėjantis amerikietiškais kalneliais. Profesorius atliko tyrimą, kurio rezultatai rodo akivaizdžią naudą besimokančiųjų pažangumui. Jis 24 studentus suskirstė į grupes po tris ir…