Kiekvienas lošimo namuose stovintis žaidimo stalas turi informacinę lentelę, kurioje įrašytas žaidimo pavadinimas, mažiausi bei didžiausi statymai ir kita būtina trumpa informacija apie žaidimą. Lentelės gali būti plastikinės, bronzinės, elektroninės ar šviečiančios. Įprastai jos būna stačiakampės ir tvirtinamos prie žaidimo stalo. Informacija jose pagal poreikį keičiama atsižvelgiant į tai, kokios rūšies lentelė naudojama. Šiuo metu gana populiarios elektroninės planšetės, kuriose informacija valdoma iš centrinio kompiuterio.

Tai išskirtinis ir specializuotas solidžių matmenų baldas, naudojamas tik ruletės žaidime. Jo aukštis paskaičiuotas taip, kad krupjė būtų patogu dirbti stovint. Didžiausią stalo dalį užima statymų laukas arba tablo – tai erdvė, kurioje lošėjai stato savo žetonus. Stalo gale numatyta vieta ruletės ratui, krupjė darbo vietai ir žetonų laikikliui.

Specialus žymeklis, naudojamas atpažinti laimintį numerį ant ruletės stalo, dar žinomas lėlytės (angl. Dolly) pavadinimu. Pavadinimas susijęs su pirmųjų tokių žymeklių panašumu į lėlės figūrą. Tik kur kas vėliau jie pradėti vadinti pagal savo atliekamą paskirtį, t. y., ruletės laimėjimo žymekliais. Vis dėlto angliškai ir rusiškai (!) kalbančių šalių lošimo namuose tebėra gajus senasis pavadinimas – dolly.

Kazino  lošimo automatai – tai ne bankomatai, jie nepraris bet kokios kupiūros ar monetos, kad būtų galima pradėti jais žaisti. Esama dviejų tipų lošimo automatų. Vieni jų priima žetonus – piniginio vieneto ekvivalentus, kuriuos išsikeisti galima lošimo įstaigoje. Kasoje pateikus įprastus pinigus, jie iškeičiami į žetonus. Šios specialiosios monetos gaminamos iš metalo – dažniausiai iš vario. Ant jų kaldinamas firminis kazino prekės ženklas. Kaip ir bet koks kitas piniginis atitikmuo, lošimo monetos turi savas apsaugos priemones, nustatytus dydžius, masę. Kraštai gali būti lygūs arba gruoblėti.

Daugelis internetinių svetainių šiuo metu siūlo sudalyvauti lošimo automatų turnyruose. Tačiau visiems, kas dalyvavo bent viename turnyre – pokerio, šachmatų, bėgimo, krepšinio – pats šis terminas niekaip nesisieja su lošimo automatais. Mat lošimo automatai – tai labai individualus žaidimas, kuriame žaidėjas yra paliktas vienas pats su savo mintimis ir Fortūna.

Retame kazino šiuo metu nepamatysi automatinio kortų maišymo įrenginio. Jie gali būti įmontuojami tiesiai į kortų stalus arba gali stovėti šalia krupjė. Modernėjant technologijoms ir plečiantis lošimų rinkai, atsirado poreikis kiek įmanoma sumažinti krupjė klaidas, pagreitinti kortų dalinimo procesą ir minimizuoti kortų sukčiavimo galimybes (plačiau apie kortų maišymo aparatą skaitykite čia >>) Senų pažiūrų ir klasikinių kazino entuziastai mano, kad automatiniai kortų maišytuvai tegali pagelbėti negabiems – arba nesąžiningiems – krupjė. Iš tiesų, pirmieji XIX a. kurtų maišytuvų inžinieriai turėjo tokių paslėptų kėslų: sukurti atsitiktinumo iliuziją tam, kad nukreiptų dėmesį nuo stebuklingai sėkmingų dalytojui tenkančių kortų derinių.

Švinu kaustytas kauliukas Pats paprasčiausias būdas palenkti Fortūną savo pusėn prie kauliukų stalo – tai pasunkinti vieną paprasto kauliuko briauną trupučiu švino. Lengviausia tai padaryti pagilinant kauliuko akis ir į kiekvieną jų įlieti metalo. Pasunkėjęs ir išbalansuotas kauliukas dažniausiai atsivers ta puse, kurios pageidaus sukčiautojas. Šis triukas taip pat reikalauja neišpasakyto rankų miklumo, nes norint tokį kauliuką paleisti kazino lošime, tektu praslysti tiek pro krupjė tiek pro salės prižiūrėtojo, tiek pro apsaugos kamerų akis.