istorija
Azarto klubas

Markuso Imbsvailerio kriminaliniame romane „Azartiniai lošimai“ pasakojama apie Maksą Kolerį. Šis vardas skaitytojams nėra naujas – pagrindinio veikėjo, pavadinto Makso Kolerio vardu, nuotykiai aprašinėjami ir kitose šio autoriaus knygose. M. Imbsvailerio knyga „Azartiniai lošimai“ yra šešta knyga iš gausios serijos, kurią iš viso sudaro aštuonios knygos: „Kalno kapinaitės“, „Galutinis aktas“, „Senojo miestelio šventė“, „Buteno grožis“, „Paskutinė akimirka“, „Azartiniai lošimai“, „Svajonių miestas“, „Atsisveikinimo turas“. Knygoje „Azartiniai lošimai“ privataus tyrėjo Kolerio užduotimi tampa sėkminga maratonininkė Katinka, kuri olimpinėse žaidynėse teikia daugiausiai vilčių. Ji sėkmingai būtų ir sportavusi, pasiekusi aukščiausią savo karjeros viršūnę olimpiadoje, jeigu ne vieną dieną sulauktas grasinimas, jog verčiau olimpiadoje…

|Komentuoti...
Azarto klubas

Azartinių žaidimų plėtra jau nesustabdoma tapo 17 amžiuje, kuomet atsirado pirmosios valstybinės loterijos. Nepaisant šio proveržio, ir tuomet jau buvo daug draudimų ir kliūčių. Valstybės valdžios atstovai jau tuomet turėjo pripažinti, kad visiškai uždrausti azartinius žaidimus nelabai įmanoma. Esama daug teorijų, iš kur atsirado klasikinė ruletė. Vieni sako, jog ją išrado romėnai, nusižiūrėję vežimo ratą, o kitų tikinimu, pirmoji ruletė ir panašūs į ją žaidimai atsirado Kinijos vienuolynuose. Dėl šiuolaikinės ruletės išradėjo klausimų nekyla – ją sukūrė prancūzų matematikas Blezas Paskalis (žinomas dėl Paskalio trikampio). Jo tyrimų objektas buvo ruletės ratas. Filosofijos istorijoje Paskalis žinomas dar ir dėl to, kad…

|
Komentuoti...
Azarto klubas

Knygų apie azartinius lošimus išleista daug ir įvairių visomis kalbomis. Jose dalijami patarimai, kaip žaisti, kaip išlošti, o kitose rašoma apie azartinių lošimų istoriją. XVII amžiaus azartinių žaidimų vystymąsi aprašė ir austras Manfredas Zollinger savo knygoje „Azartinių žaidimų istorija – nuo XVII a. iki Antrojo pasaulinio karo“. Knygoje skaitytojui pateikiama informacijos apie tuo metu vyravusius azartinius žaidimus, teisinius sunkumus, kurie egzistavo anuomet. Azartiniai lošimai buvo uždrausti, bet nepaisant to, jie klestėte klestėjo ir būdavo žaidžiami netgi toje pačioje teismo salėje. Panaši situacija, pasak autoriaus, yra su dabartiniais internetiniais lošimais, kuomet jie Vokietijoje yra draudžiami, tačiau pasiūlymų gausa net akis bado….

|
Komentuoti...
Azarto klubas

Žlungant Vakarų Romos imperijai, visas Vakarų civilizacijos pasaulis paniro į chaosą. Azartiniai žaidimai – taip pat. Buvę itin populiarūs ir mėgstami, ilgam buvo nustumti į užmarštį, išskyrus Kinijoje, kurioje azartiniai žaidimai klestėjo. Tamsiaisiais viduramžiais buvo sunku: nebuvo vieningos valdžios ir apskritai jokios kontrolės. Turtingieji dar labiau lobo, o vargšai dar labiau skurdo. Azartiniai žaidimai buvo skirti aristokratams – logiška, nes jie vieninteliai turėjo pinigų lošimams. Bet į žaidimus, šiek tiek kitokius, pasinerdavo ir neturtingieji. Pats populiariausias žaidimas buvo kauliukais, nes lengva žaisti ir žaidimo priemones bet kur nusinešti. Tuo laikmečiu pradėtas žaisti žaidimas „Pavojus“ („Hazard“). Olimpinės žaidynės anuomet buvo pakeistos…

|
Komentuoti...
Didžioji kinų siena / 2daytalk
Azarto klubas

Sakoma, kad su pinigais kartais nutinka kaip su neįdomia informacija – „pro vieną ausį įeina, pro kitą išeina.“ Tiksliau dažniausiai jie nei per ilgai užsilaiko kišenėse, nei įsigyjam kažką tokio, ką galėtume įvardinti kaip „yra į ką pažiūrėti“. Juolab jeigu pinigai yra ne sunkiai uždirbti, o, tarkim, laimėti loterijose. Visgi pasaulio istorijoje nemažai įsimintinų objektų ir įvykių išvydo dienos šviesą būtent dėl lėšų, kurios buvo surinktos tokiu būdu. Apžvelkime keletą įsimintiniausių atvejų. Didžioji kinų siena Šis vienintelis iš kosmoso matomas žmonijos statinys gal taip ir būtų subyrėjęs iki visiškai nežymios plytos, jeigu ne ankstyvoji Keno loterijos versija. Apie 200 m….

|Komentuoti...
Azarto klubas

Kaip žinia, mitas yra kolektyvinis liaudies fantazijos kūrinys, kuriame per konkrečius personažus ir sugyvintas būtybes apibendrintai atspindima tikrovė. Mitologija, pasirodo, turi sąsajų ir su azartiniais žaidimais, kuriuos globodavo antikiniai dievai ar net patys išbandydavo savo sėkmę. Actekų dievas Macuilxochitl’as, kitaip žinomas Xochipill’io vardu – azartinių žaidimų, švenčių, muzikos ir šokių dievas. Majai, iš istorinių šaltinių žinoma, žaisdavo žaidimą su kamuoliais ir lažindavosi, kuri komanda laimės. Pralaimėjusieji būdavo paaukojami dievams. Iš tikrųjų, kankinimai ir žmonių aukojimai buvo neatskiriama majų religinių ritualų dalis; buvo tikima, kad tokios aukos užtikrina derlingumą, vaisingumą, parodo paklusnumą dievams ir juos nuramina; jeigu neaukojama, dievai siunčia žmonėms…

|Komentuoti...
Mejeris Lanskis su šeima / Nydailynews
Fortūnos ratas

Žymaus žydų gangsterio Mejerio Lanskio (Meyer Lansky) duktė Sandra ir anūkas Henris Rapoportas (Henry Rapoport) kreipėsi į JAV Federalinę užsienio pretenzijų komisiją su bendradarbiavimo prašymu. Šeima siekia susigrąžinti Lanskių nekilnojamąjį turtą Kuboje. Kaip rašo JAV dienraštis Daily Mail, Sandra Lanski taikosi į kazino-viešbučius Havana Riviera ir Marina Hemingway, kurie iki 1959 metų priklausė „mafijos buhalteriu“ vadintam M. Lanskiui. Kuomet Kuboje valdžią perėmė komunistai, visas amerikiečiams priklausantis turtas buvo nacionalizuotas. Šeštajame dešimtmetyje viešbučiuose gyvenimas virte virė. Čia apsistodavo pirmojo ryškumo žvaigždės. Koncertuodavo Frenkas Sinatra (Frank Sinatra), kuris, kaip manoma, buvo viešbučių bendrasavininkis. S. Lanski ir H. Rapoportas nekilnojamąjį turtą vertina 70…

|
Komentuoti...
Roma / Crystalinks
Azarto klubas

Užsukus į bet kurį šių dienų kazino, galima būtų pamanyti, kad viskas taip ir prasidėjo – nuo patalpų be laikrodžių, kuriose sklinda azartą skatinanti muzika, kur retai sutiksi blogos nuotaikos kamuojamus žmones ir kur imamasi kad ir mažiausių gudrybių, siekiant užtikrinti malonias pramogas. Interneto kavinių lankytojai tikriausiai irgi retai besusimąsto, kad dar visai neseniai kompiuterio gabaritai viršijo dabartinių kavinių plotą. Tačiau archeologinių tyrimų duomenys leidžia suprasti, kad senovės Romos gyventojai mėgo lošimus ne ką mažiau nei triukšmingas puotas ir kruvinas gladiatorių kovas.

|
Komentuoti...
"Casino Monte Carlo" / Ibellhop
Azarto klubas

Istorija pateikia nemažai pavyzdžių, kai valstybės iždo problemas buvo bandoma spręsti per azartinius žaidimus. Ko gero efektyviausiai savo bėdas sudorojo Monako kunigaikštystė XIX a. pabaigoje. Tuo metu čia tvyrojo tikras chaosas: mokesčių politika kėlė neslūgstančius maištus, du miestai – Mentonas ir Rokbriunas – atsiskyrė nuo kunigaikštystės, iždas nyko tiesiog akyse. Tokių negandų fone kunigaikštis Karolis III 1856 m. paskelbė valstybinį dekretą dėl Monako lošimo namų įsteigimo. Tačiau pirmiesiems kazino valdytojams nelabai sekėsi tvarkytis su naujuoju verslu. Įstaigos būdavo tuščios, krupjė iš neturėjimo ką veikti lošė tarpusavyje, o kazino veikiai bankrutuodavo. Tuomet Karolis III kreipėsi į turtingą Prancūzijos bankininką ir sėkmingą…

|
Komentuoti...
Lošimai Prancūzijos dvaruose / Chesterbagatelle
Kazino akademija

Pirmieji rašytiniai šaltiniai lošimo namus Prancūzijoje mini dar XIII amžiuje. Tačiau nė vienoje kitoje valstybėje azartiniai žaidimai nebūdavo taip dažnai uždrausti kaip čia. Tai nebuvo daroma dėl tautos moralinio tvirtumo. Ten, kur vykdavo lošimai, neišvengiamai savo terpę rasdavo ir įvairaus plauko sukčiai bei vertelgos. Kauliukų padirbinėtojai, kortų sukeitinėtojai ir įvairiausių triukų meistrai tiesiog klestėdavo lošėjų lankomose erdvėse.

|Komentuoti...
Kazino žetonai / Klick
Kazino akademija

Kazino  lošimo automatai – tai ne bankomatai, jie nepraris bet kokios kupiūros ar monetos, kad būtų galima pradėti jais žaisti. Esama dviejų tipų lošimo automatų. Vieni jų priima žetonus – piniginio vieneto ekvivalentus, kuriuos išsikeisti galima lošimo įstaigoje. Kasoje pateikus įprastus pinigus, jie iškeičiami į žetonus. Šios specialiosios monetos gaminamos iš metalo – dažniausiai iš vario. Ant jų kaldinamas firminis kazino prekės ženklas. Kaip ir bet koks kitas piniginis atitikmuo, lošimo monetos turi savas apsaugos priemones, nustatytus dydžius, masę. Kraštai gali būti lygūs arba gruoblėti.

|
Komentuoti...